Kaimo turizmas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kaimo turizmo sodyba Lietuvoje

Kaimo turizmas – viena iš turizmo rūšių, siūlanti poilsį užmiestyje, kaime. Turistai traukiami gamtos švara ir ramybe, galimybe pažinti regiono tradicinę buitį, kultūrą. Ryškus kaimo turizmo porūšis yra agrarinis turizmas, kurio metu turistas ne tik gyvena kaimo sodyboje, bet ir užsiima ūkine veikla joje. Dažnai kaimo turizmas gali būti ir ekoturizmo rūšis.

Kaimo turizmas yra svarbi ūkio šaka kaimuose, kadangi dėl mechanizacijos juose sumažėjęs darbo jėgos poreikis, todėl šis verslas suteikia galimybę gyventi ir dirbti kaime nevystantiems žemės ūkio. Be to, kaimo turizmas skatina puoselėti etnokultūrines tradicijas, aplinką.

Tyrimo duomenimis, 2015 m. apgyvendinimo paslaugas Lietuvoje teikė 655 kaimo turizmo sodybos. Kaimo turizmo sodybose apsilankė 303,3 tūkst. poilsiautojų, iš jų 27,8 tūkst. buvo užsieniečiai. Kaimo turizmo sodybose daugiausia poilsiavo Lietuvos gyventojai. Populiariausios buvo prie ežerų įsikūrusios sodybos.[1]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Turizmo statistikos leidiniai“. www.tourism.lt. Suarchyvuotas originalas 2017-06-23. Nuoroda tikrinta 2017-06-15.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]