Kadagys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Juniperus
Kadagys (Juniperus
Kadagys Paukščių Tako fone, augantis Krymo Naujojo pasaulio botaniniame draustinyje
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Pušūnai
( Pinophyta)
Klasė: Pušainiai
( Pinopsida)
Šeima: Kiparisiniai
( Cupressaceae)
Gentis: Kadagys
( Juniperus)
Binomas
Juniperus
L.
Sinonimai
  • Sabina Mill

Kadagys (Juniperus) – pušainių (Pinopsida) klasės kiparisinių (Cupressaceae) šeimos augalų gentis, augalai daugiamečiai, visžaliai, specifinio kvapo.

Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Natūraliai auga beveik visame Šiaurės pusrutulyje nuo Arkties regionų iki atogrąžų Afrikos – Europoje, Azijoje, Afrikos šiaurinėje dalyje, Šiaurės Amerikos žemyne.

Pietryčių Tibete ir Himalajų kalnų šiaurinėje dalyje kadagiai aptinkami augantys 4900 m aukštyje – tai viena iš medžių paplitimo ribų dideliame aukštyje.[1]

Paplitimas Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šalyje auga viena savaiminė krūmedžių rūšis – paprastasis kadagys (Juniperus communis). Lietuvoje kadagynų dažniausiai pasitaiko Aukštaitijos ir Dzūkijos aukštumų paežerėse, Nemuno ir Neries upių šlaituose.[2] Kelios svetimžemės kadagių rūšys Lietuvoje auginamos kaip dekoratyviniai augalai:

Morfologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paprastojo kadagio (Juniperus communis) morfologinis piešinys

Tai dvinamiai ir vienanamiai augalai. Auga nuo žemaūgių krūmų, nesiekiančių 1 m aukščio, iki vidutinio 20 m, rečiau 40 m aukščio medžių. Žievė plona, lupasi išilgais lopinėliais.[3] Spygliai smulkūs arba žvyniški. Šakutės apvalios ar keturbriaunės. Kankorėžiai mėsingi,[4] mediena kvapi, sunki, elastinga.

Vaisiai yra vadinami uogakankorėžiais. Šiems augalams yra būdingas heterosporiškumas: vyriški ir moteriški gametofitai susidaro mikro- ir megasporangėse, kurios susitelkusios strobiluose. Strobilai pavieniai arba susitelkę į galvutes, moteriškieji kūgiški, maži 3–4 mm ilgio, gelsvai žali ir neryškūs, vyriškieji strobilai ovalūs, vos didesni už moteriškuosius – iki 5 mm ilgio ir geltonos spalvos. Sporifikuoja balandžio pabaigoje – gegužės mėnesio pradžioje.[5]

JAV, Stanisloso valstybiniame miške augęs ir jau nudžiuvęs vakarinis kadagys (Juniperus occidentalis) žinomas „Bennett Juniper“ vardu, buvo 26 m aukščio, 388 cm kamieno skersmens, 18 m lajos skersmens, ir, kaip manoma, šis medis gyveno 2675–3000 metų.[6][7]

Panaudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sultingi uogakankorėžiai dėl juose esančių cukrų, eterinių aliejų, dažinių medžiagų vartojami medicinoje, konditerijoje, parfumerijoje, įvairiems alkoholiniams gėrimams, aliejui gaminti. Iš neprinokusių uogakankorėžių gaunami žali, o iš prinokusių – geltoni ar rudi dažai.[5]

Kadagių rūšys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Priklausomai nuo botaninio šaltinio, kadagių rūšių skaičius skelbiamas skirtingas. Pavyzdžiui, Nyderlandų botanikas Aljos Farjon (2001) išskiria 52, o Charles Dennis Adams (2004) – 67 kadagių rūšis. Anot Amerikos spygliuočių draugijos, pasaulyje yra 58 kadagių rūšys ir išveista 410 kultivarų.[8] Interneto svetainėje „The Gymnosperm Database“, aprašančioje pušūnų rūšis, išskiriama 63 rūšys.[9] Interneto svetainė „Juniperus of the World“, rašanti apie kadagius, išskiria 67 rūšis, 28 varietetus ir 7 formas.[10]. JK enciklopedinis leidinys „Encyclopædia Britannica“ skelbia esant nuo 60 iki 70 rūšių.[11]

Juniperus brevifolia
Aukštasis kadagys (Juniperus excelsa)
Didysis kadagys (Juniperus grandis)
Vienasėklis kadagys (Juniperus monosperma)
Vakarinis kadagys (Juniperus occidentalis)
Tamsusis kadagys (Juniperus phoenicea .var. canariensis)
Juniperus standleyi

Pasaulio flora internete (World Flora Online), kurios sąrašas pateiktas žemiau, išskiria 75 rūšis:[12]

  1. Juniperus angosturana R.P.Adams
  2. Juniperus arizonica (R.P.Adams) R.P.Adams
  3. Juniperus ashei J.Buchholz - Balkšvasis kadagys;
  4. Juniperus barbadensis L.
  5. Juniperus bermudiana L.
  6. Juniperus blancoi Martínez
  7. Juniperus brevifolia (Seub.) Antoine
  8. Juniperus californica Carrière
  9. Juniperus cedrus Webb & Berthel.
  10. Juniperus chinensis L. - Kininis kadagys;
  11. Juniperus coahuilensis (Martínez) Gaussen ex R.P.Adams
  12. Juniperus comitana Martínez
  13. Juniperus communis L. - Paprastasis kadagys;
  14. Juniperus compacta (Martínez) R.P.Adams
  15. Juniperus convallium Rehder & E.H.Wilson
  16. Juniperus coxii A.B.Jacks.
  17. Juniperus deltoides R.P.Adams
  18. Juniperus deppeana Steud. - Storažievis kadagys;
  19. Juniperus drupacea Labill.
  20. Juniperus durangensis Martínez
  21. Juniperus erectopatens (W.C.Cheng & L.K.Fu) R.P.Adams
  22. Juniperus excelsa M.Bieb. - Aukštasis kadagys;
  23. Juniperus flaccida Schltdl.
  24. Juniperus foetidissima Willd.
  25. Juniperus formosana Hayata
  26. Juniperus gracilior Pilg.
  27. Juniperus grandis R.P.Adams - Didysis kadagys;
  28. Juniperus horizontalis Moench - Gulsčiasis kadagys;
  29. Juniperus indica Bertol. - Juodasis kadagys;
  30. Juniperus jaliscana Martínez
  31. Juniperus jarkendensis Kom.
  32. Juniperus komarovii Florin
  33. Juniperus macrocarpa Sm.
  34. Juniperus maritima R.P.Adams
  35. Juniperus martinezii Pérez de la Rosa
  36. Juniperus microsperma (W.C.Cheng & L.K.Fu) R.P.Adams
  37. Juniperus monosperma (Engelm.) Sarg. - Vienasėklis kadagys;
  38. Juniperus monticola Martínez
  39. Juniperus morrisonicola Hayata
  40. Juniperus mucronata R.P.Adams
  41. Juniperus navicularis Gand.
  42. Juniperus occidentalis Hook.
  43. Juniperus osteosperma (Torr.) Little - Kietasėklis kadagys;
  44. Juniperus oxycedrus L. - Kedrinis kadagys;
  45. Juniperus phoenicea L. - Tamsusis kadagys;
  46. Juniperus pinchotii Sudw.
  47. Juniperus pingii W.C.Cheng ex Ferré
  48. Juniperus poblana (Martínez) R.P.Adams
  49. Juniperus polycarpos K.Koch
  50. Juniperus procera Hochst. ex Endl. - Afrikinis kadagys;
  51. Juniperus procumbens (Siebold ex Endl.) Miq. - Šliaužiantysis kadagys;
  52. Juniperus przewalskii Kom.
  53. Juniperus pseudosabina Fisch. & C.A.Mey.
  54. Juniperus recurva Buch.-Ham. ex D.Don - Smilkalinis kadagys;
  55. Juniperus rigida Siebold & Zucc. - Kietaspyglis kadagys;
  56. Juniperus sabina L. - Kazokinis kadagys;
  57. Juniperus saltillensis M.T.Hall
  58. Juniperus saltuaria Rehder & E.H.Wilson
  59. Juniperus saxicola Britton & P.Wilson
  60. Juniperus scopulorum Sarg. - Uolinis kadagys;
  61. Juniperus semiglobosa Regel - Kupolinis kadagys;
  62. Juniperus squamata Buch.-Ham. ex D.Don - Žvynuotasis kadagys;
  63. Juniperus standleyi Steyerm.
  64. Juniperus taxifolia Hook. & Arn.
  65. Juniperus thurifera L.
  66. Juniperus tibetica Kom.
  67. Juniperus tsukusiensis Masam.
  68. Juniperus virginiana L. - Virgininis kadagys;
  69. Juniperus zanonii R.P.Adams
  70. Juniperus × ambigens (Fassett) R.P.Adams
  71. Juniperus × fassettii B.Boivin
  72. Juniperus × herragudensis J.M.Aparicio & Uribe-Ech.
  73. Juniperus × media V.D. Dmitriev
  74. Juniperus × palanciana J.M.Aparicio & Uribe-Ech.
  75. Juniperus × pfitzeriana (Späth) P.A.Schmidt

Taip pat skaityti[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. nph.onlinelibrary.wiley.com / Cryptic forest refugia on the ‘Roof of the World’ Archyvuota kopija 2021-07-11 iš Wayback Machine projekto.; Arndt Hampe, Rémy J. Petit; First published: 01 December 2009
  2. „Kadagynai Lietuvoje“. Lietuvos arboristikos centras. Nuoroda tikrinta 2021-06-01.
  3. worldfloraonline.org / Juniperus L. (Description)
  4. Minkevičius. A. LTSR flora, 1 t., Vilnius, 1959
  5. 5,0 5,1 J. R. Naujalis, E. Meškauskaitė, S. Juzėnas ir A. Meldžiukienė, Botanikos praktikos darbai: archegoniniai ir žiediniai augalai, Vilniaus universiteto leidykla 2009 m.
  6. web.archive.org / conifers.org / Juniperus occidentalis var. australis (Vasek) Holmgren & Holmgren 1972
  7. webcitation.org / rmtrr.org OldList is a database of ancient trees
  8. conifersociety.org / Juniperus Genus (juniper)
  9. conifers.org/ Juniperus
  10. juniperus.org / Species
  11. britannica.com / Juniper
  12. worldfloraonline.org / Juniperus L.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]