Jėna

Koordinatės: 50°55′38″ š. pl. 11°35′10″ r. ilg. / 50.92722°š. pl. 11.58611°r. ilg. / 50.92722; 11.58611 (Jėna)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jėna
vok. Jena
      
Turgaus aikštė
Jėna
Jėna
50°55′38″ š. pl. 11°35′10″ r. ilg. / 50.92722°š. pl. 11.58611°r. ilg. / 50.92722; 11.58611 (Jėna)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė Vokietijos vėliava Vokietija
Žemė Tiuringija Tiuringija
Gyventojų (2007) 102 572
Plotas 114,30 km²
Tankumas (2007) 897 žm./km²
Pašto kodas 07701–07751
Tel. kodas 03641
Tinklalapis www.jena.de
Vikiteka Jėna
Kirčiavimas Jė́na

Jėna – miestas Vokietijoje, Tiuringijoje. Tai antras pagal dydį Tiuringijos miestas. Per miestą teka Zalės upė.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vietovardžio Jėna kilmė gana miglota: jis kildinamas iš Šv. Jono vardo arba galimai slaviškos kilmės (plg. sen. ček. jan 'rėžis').[1]

Pirmą kartą Jėnos miestas dokumentuose paminėtas 1182 m. XI amžiuje tai buvo lordų Lobdeburgų buveinė, bet vėliau miestas tapo nepriklausomu prekybos miestu su savais įstatymais. Ekonomika buvo paremta vyno gamyba. 1286 m. Jėnoje įsikūrė Dominikonų, o 1301 m. – Cistersų vienuolynas. 1331 m. Jėna tapo pavaldi Meiseno markai. Nuo 1423 m. priklausė Saksonijos kunigaikštystei. 1523 m. mieste paplito Reformacija; tais metais miestiečiai atakavo mieste esančius vienuolynus. 1548 m. įkurtas Jėnos universitetas, XVIII amžiuje tapęs didžiausiu ir įžymiausiu vokiečių žemėse. Jėna tapo idealistinės filosofijos ir ankstyvojo Romantizmo centru.

1806 m. spalio 14 dieną Napoleono vadovaujama prancūzų kariuomenė įveikė Prūsijos kariuomenę Jenos mūšyje, po kurio Jėnoje vyko stiprus pasipriešinimas prancūzų valdžiai, kai kurie miestiečiai vienijosi, steigė būrius. XIX amžiaus pabaigoje, kai buvo nutiestas geležinkelis palei Zalės upę (Saalbahn) iš Halės-Leipcigo į Niurnebergą, Jėna tapo optikos ir stiklo gamybos centru. Jėnoje susikūrė garsi optikos įmonė Carl Zeiss AG.

1920 m. Jėna tapo Tiuringijos dalimi. 1926 m. Jenoje pastatytas pirmasis šiuolaikinis planetariumas pasaulyje. Per Antrąjį Pasaulinį karą Jėna buvo stipriai bombarduojama amerikiečių bei britų oro pajėgų. 1949 m. miestas atiteko Vokietijos Demokratinės Respublikos dalimi ir atiteko Geros apskričiai. 1990 m. (po Vokietijos susivienijimo) Jėna vėl atiteko Tiuringijai.

Ekonomika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Jėna yra pramonės miestas. Garsėja farmacijos, optikos ir fotografijos reikmenimis. Čia įsikūręs garsus optikos „Zeiss" fabrikas. Pramonė integruojama į bioinformatikos, biotechnologijos, programinės įrangos bei fotonikos šakas.

Jenos metropolis yra vienas iš 50 sparčiausiai augančių Vokietijoje. „Mokslo miestas" (2008 m. apdovanojimas).

Miesto objektai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Jen-Tower.
  • XIII amžiaus rotušė
  • Gotikinė Šv. Michaelio katedra (1506).
  • Turgaus aikštė ir paminklas universiteto įkurėjui Johanui Frydrichui I.
  • Senoji pilis (XIII–XIV amžius)
  • Poeto Frydricho Šilerio namai.
  • Jenos Botanikos sodas, antras pagal senumą Vokietijoje.
  • Jen-Tower bokštas.
Miesto kalėdinė mugė

Miestų partnerystė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. В. А. Никонов. Краткий топонимический словарь. Москва: Мысль, 1966.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]