Juodoji pušis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Pinus nigra

Juodoji pušis (Pinus nigra)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Pušūnai
( Pinophyta)
Klasė: Pušainiai
( Pinopsida)
Šeima: Pušiniai
( Pinaceae)
Gentis: Pušis
( Pinus)
Rūšis: Juodoji pušis
( Pinus nigra)
Binomas
Pinus nigra
Johann Franz Xaver Arnold

Juodosios pušies savaiminio paplitimo arealas

Pietų Europoje, Mažojoje Azijoje ir Š.Afrikoje

Juodoji pušis (Pinus nigra) – pušinių šeimai (Pinaceae), pušų genčiai priklausanti spygliuočių medžių rūšis.

Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Natūraliai paplitusi pietų Europoje (ypač apie Viduržemio jūros regioną), Mažojoje Azijoje ir šiaurės Afrikoje (Atlaso kalnuose). Keliose JAV vietovėse natūralizuota pušis. Naujojoje Zelandijoje paskelbta kaip invazinė rūšis. Introdukuota Lietuvoje (vietomis sodinta parkuose, miškuose).[1]

Ekologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Atspari šalčiui (iki −30 °C („Pinus nigra subsp. nigra“ porūšis)), užterštam miesto orui, nereikli dirvožemiui, pakenčia sausrą, bet neatspari ilgesniam šaknų užmirkimui ir nepakenčia paunksmės. Prie gerų sąlygų gyvena iki 800 metų.

Požymiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Auga palyginti gana greitai, per metus paauga apie 30–70 cm. Užauga 20-50 m aukščio. Kamienas tiesus iki 1,85 m skersmens. Žievė nuo pilkos iki gelsvai rudos. Medžio laja kūgiška, rutuliška, o seni medžiai įgauna skėtinę formą. Spygliai standūs, tamsiai žali, apie 80-150 mm ilgio, kuokšteliuose po 2. Kankorėžiai be kotelio, pilkai rudi, apie 5-10 cm, rečiau iki 11 cm ilgio, ovališkos ar kiaušiniškos formos, ant šakelių auga po 2-4. Sėklos 6–8 mm ilgio, su gelsvais 20–25 mm ilgio sparneliais. Jas išnešioja vėjas, kada gruodžio – balandžio mėnesiais prasiveria kankorėžiai. Seksualiai medžiai subręsta 15–40 metų. Gausiai uždera sėklos kas 2–5 metai.

Porūšiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Juodoji pušis turi 2 porūšius, kurie turi dar smulkesnes atmainas:

  • „Pinus nigra subsp. nigra“
    • „Pinus nigra subsp. nigra var. nigra“ (syn. „Pinus nigra var. austriaca, Pinus nigra subsp. dalmatica“) – Rytų Alpėse ir Balkanų pusiasalyje (išskyrus pietų Graikiją).
    • „Pinus nigra subsp. nigra var. pallasiana“ (syn. „Pinus nigra subsp. pallasiana“) – Kryme.
    • „Pinus nigra subsp. nigra var. caramanica“ – Turkijoje, Kipro saloje, pietų Graikijoje.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Algirdas Lekavičius. Vadovas augalams pažinti. – Vilnius: Mokslas, 1989. // psl. 47

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]