Judėja (Romos provincija)

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Judėja lot. PROVINCIA IVDAEA
← 6 m. – 636 m. →
Valstybė	Romos imperija
Diecezija (nuo IV a.)	Rytų diecezija
Administracinis centras	Cezarėja

Judėja buvo Romos provincija. Ji maždaug atitiko dabartinės Palestinos ir Izraelio teritorijas (išskyrus Izraelio pietinę dalį). Provincija kontroliavo istorinius Judėjos, Samarijos, Filistijos, Galilėjos, Golano ir Gileado regionus.

Nuo II a. vidurio buvo vadinama Sirija Palestina. Nuo IV a. pabaigos buvo pdalinta į dvi Bizantijos imperijos provincijas, vadintas Pirmąja Palestina ir Antrąja Palestina.

Raida

Judėja

Judėjos dalys

Prieš užimant romėnams, šiose žemėse egzistavo Erodo Judėjos karalystė, kuri buvo Romos klientė. 6 m. e. m. atstatydinus Judėjos etnarchą Erodą Archelają monarchija buvo panaikinta, ir suformuota provincija su sostine pajūrio uoste Cezarėjoje. Prie jos netrukus prijungtos ir Salomėjos I valdos filistijoje. Tiesa, 42-44 m. provincijos teritoriją kaip Judėjos karalius trumpai valdė Erodo Didžiojo anūkas Erodas Agripa I, tačiau 44 m. jam mirus provincija atkurta iš naujo su gerokai praplėstomis teritorijomis. Tuo metu jai priklausė ir Galilėja bei Gileadas.

Provincijoje daugumą sudarę žydai nuolat maištavo prieš Romos valdžią ir priešinosi helenizacijos politikai. Tai sukėlė net tris Žydų-romėnų karus:

• 66-70 m. įvyko pirmasis karas, kuris baigėsi Jeruzalės apgultimi. Po nesėkmingo žydams sukilimo romėnai sugriovė Antrąją Jeruzalės šventyklą ir sustiprino kontrolę. Iki tol Judėja buvo administruojama kaip Sirijos provincijos sudėtinė dais, ir jos prokuratorius buvo pavaldus Sirijos gubernatoriui. Po karo Judėja pradėta kontroliuoti tiesogiai;
• 115–117 m. įvyko Kitos karas;
• 132–135 m. įvyko Bar Kochbos sukilimas. Jis numalšintas ypač žiauriai, ištremianti didelę dalį žydų iš gimtųjų vietų. Jeruzalė buvo sugriauta, o didelė dalis žydų buvo arba parduoti į vergovę, arba migravo į šiaurę bei anapus Jordano upės.

Sirija Palestina

Po 135 m. provincija buvo sujungta su gretimomis teritorijomis, prijungiant prie jos nemažas sritis šiaurėje (jos atskirtos nuo Sirijos). Vengiant žydų nacionalinius jausmus skatinančio pavadinimo Judėja, provincijos pavadinimas pakeistas į Siriją Palestiną (lot. Provincia Syria Palaestina, gr. Συρία ἡ Παλαιστίνη). Tiesa, jau 193 m. iš šių naujų teritorijų suformuotos atskiros provincijos Finikija ir Sirija Coele, todėl de facto atkurtos senosios Judėjos provincijos teritorijos.

Romėnai siekė helenizuoti kraštą. Sugriautos Jeruzalės vietoje pradėdas statyti romėniško stiliaus miestas Aelia Capitolina, dygo nauji miestai Eleutheropolis, Diopolis, Nikopolis, Kapernaumas ir pan. Nors ir po sukilimo numalšinimo žydai sudarė daugumą regione, dėl nuolatinio persekiojimo jų proporcija sparčiai mažėjo. Vietoj to augo graikų, aramėjų (sirų), samariečių ir arabų proporcija. Regione populiarėjo krikščionybė.

Pirmoji ir Antroji Palestina

Rytų diecezijos provincijos apie 400 m.

IV a. pabaigoje vykdant administracines reformas Sirija Palestina buvo padalinta į dvi dalis. Pietvakarinės jos dalys (Judėja, Samarija, Filistija) buvo pavadintos Pirmąja Palestina (lot. Palaestina Prima). Jų sostine išliko Cezarėja. Tuo tarpu šiaurės rytinės dalys (Galilėja ir Gileadas) buvo pavadintos Antrąja Palestina (lot. Palaestina Secunda), kurios sostine padarytas Skitopolis. Abi jos buvo priskirtos Rytų diecezijai.

Graikiškai ir aramėjiškai kalbanti Pirmoji Palestina buvo labai svarbiu krikščionybės židiniu, o Antrojoje Palestinoje (ypač Galilėjoje ir Golane) žydai sudarė daugumą. Tai buvo svarbiausias tuometiniame pasaulyje žydų kultūros centras. Čia buvo baigtas rašyti Talmudas, ir iki 429 m. rinkdavosi pagrindinė žydų taryba (Sanhedrinas).

V a. abiejų provincijų rytiniame pasienyje įsikūrė Gasanidai, kurie tarnavo kaip tauta, gynusi Rytų Romos imperiją nuo arabų genčių. 614 m. provincijas trumpam nukariavo Sasanidų imperija, kuri tai padarė žydų kvietimu. Keliolikos metų valdymo laikotarpiu Sasanidai išgriovė daug krikščioniškų bažnyčių. 628 m. Bizantija susigrąžino valdžią šiose provincijose, tačiau jau 636 m. jas nukariavo Rašidunų kalifatas. Provincijos įjungtos į Kalifato teritoriją kaip Palestinos džundas ir Jordano džundas.