Juchnovo kultūra
| Juchnovo kultūra | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|
|
||||||
| Dab. valstybės | Ukraina | |||||
| Ist. regionas | Dniepro baseino rytinė dalis | |||||
| Amžius | Geležies amžius | |||||
| Lingvistinė grupė | rytų baltai | |||||
Juchnovo kultūra – ankstyvojo geležies amžiaus archeologinė kultūra, V a. pr. m. e. – I a. pr. m. e. paplitusi Desnos vidurupyje ir žemupyje bei Seimo baseino šiaurinėje dalyje (dabartinė Ukrainos Černihovo sritis ir Rusijos Briansko, Kursko bei Oriolo sritys).
Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pirmasis kultūros tyrinėtojas – Dmitrijus Samokvasovas, kasinėjęs dvi gyvenvietes netoli Juchnovo kaimo. 1949 m. Juchnovo kultūrą išskyrė Michailas Vojevodskis ir pavadino ją piliakalnio prie Juchnovo kaimo (netoli Severianų Naugardo, Ukraina) vardu.
Žmonės kūrėsi nedideliuose piliakalniuose, upelių krantuose. Gyveno pusiau žeminėse ir antžeminiuose pastatuose, apdrėbtuose moliu su atvirais židiniais. Rasta stulpinės konstrukcijos ilgųjų pastatų liekanų. Pagrindiniai verslai – žemdirbystė ir gyvulininkystė, taip pat medžioklė ir žvejyba. Naudojo daug kaulo ir rago dirbinių. Greta jų randama metalinių peilių, ietigalių, papuošalų (geležinių lazdelinių smeigtukų, rastas smeigtukas su kiaurarašte kriaušės formos galvute). Keramika lipdyta – dažniausiai aukšti plačia anga ir siauru dugnu puodai, kartais petelių srityje puošti 1-2 duobučių eilėmis, o angos kraštas ornamentuotas įkartėlėmis. Piliakalniuose dar rasta molinių pasvarų ir verpstukų, gyvulių bei žuvų kaulų, grūdų duobių ir žmonių kapų.
Etninė Juchnovo kultūros genčių kilmė nėra aiški, kultūra priskiriama rytų baltams arba protoslavams. B. Rybakovo nuomone, šią kultūrą paliko Herodoto minimi budinai[1], kiti tyrėjai mano, kad tai buvo boruskai[2].
Ribojosi su Dnepro-Dauguvos, Milogrado, Okos aukštupio kultūromis.
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Енциклопедія українознавства: В 10 томах. Париж, Нью-Йорк: Молоде Життя, 1954–1989.
- Малий словник історії України. К.: Либідь, 1997.
- Левенок В.П. Юхновская культура, Советская археология, 1963, №1, С.80.
- Моора Х.А. О древней территории расселения балтийских племенб Советская археология, 1959, № 2, С.25.
- Каравайко Д.В., Горбаненко С.А. Господарство носіїв юхнівської культури. — К.: Наук. думка, 2012. — 304 с.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Adolfas Tautavičius. Juchnovo kultūra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 748 psl.
- ↑ Aisčiai. Raida E.Jovaiša, 2014.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Падин В.А. Среднее Подесенье (Трубчевская округа) в VI–V вв. до н.э. – X–XII вв.н.э. по материалам археологических исследований Archyvuota kopija 2009-02-01 iš Wayback Machine projekto.
| ||||||||||||||