Jonas Semaška

Jonas Semaška
Gimė	1907 m. lapkričio 24 d. Naujadvaris
Mirė	1947 m. sausio 21 d. (39 metai) Vilnius
Palaidotas (-a)	perlaidotas Petrašiūnų kapinėse
Veikla	Lietuvos partizanas
Pareigos	Žemaičių apygardos vadas, Lietuvos Respublikos kariuomenės kpt.
Alma mater	Kauno karo mokykla

Jonas Semaška, slap. Liepa, Rikis, Gaučas (1907 m. lapkričio 24 d. Naujadvaryje – 1947 m. sausio 21 d. Vilniuje) – Lietuvos karininkas, rezistentas, kovotojas už nepriklausomybę, partizanų vadas.

Biografija

1930 m. baigė Kauno karo mokyklą. Tarnavo Lietuvos kariuomenėje. 1937 m. tapo kapitonu.

1940 m. sovietams okupavus Lietuvą ir pradėjus likviduoti Lietuvos kariuomenę buvo 29-ojo teritorinio šaulių korpuso 179-osios šaulių divizijos 234-o pulko kuopos vadas. Apie Lietuvos kariuomenės naikinimą Semaška rašė:

Nuo pirmųjų dienų bolševikai fiziškai ir moraliai griovė Lietuvos kariuomenę. Generalinio štabo, divizijų ir pulkų vadai nušalinti nuo pareigų, kariuomenė performuota. Atsirado iki šiol negirdėti neregėti kariuomenėje „politrukai“, kurie pradėjo totalinį karininkijos sekimą, verbavo silpnesnės valios karius, versdami juos šnipinėti savo bendražygius, viršininkus, tarnybos bičiulius. Ne vienas atvejis, kai karininkas, numatęs beviltišką Lietuvos padėtį, neišlaikęs bolševikų spaudimo ir pažeminimo, nusišovė. Kai kuriuos aukštesnius karininkus „išsiuntė“ į neaiškios paskirties kursus.

NKVD nesėkmingai bandė užverbuoti ir Joną Semašką. Nuo 1941 m. gegužės, Semaška, vengdamas suėmimo, slapstėsi.

Nuo 1941 m. rugpjūčio tarnavo lietuvių savisaugos dalinio 4-ajame batalione. Nuo 1942 m. spalio 25 d. 7-ojo bataliono vadas. Vermachto armijų grupės "B" (Heeresgruppe B) sudėtyje 1943 m. sausio 13–27 d. dalyvavo Ostrogožsko miesto gynybiniame mūšyje. 7-ajam batalionui su negausiais vengrų bei vokiečių dalinių, gynusių miestą, likučiais, pavyko prasiveržti per tris apsupties žiedus Aleksejevkos rajone. Nuo 1943 m. kovojo Rytų fronte. Buvo 13-ojo bataliono vadas, buvo du kartus sužeistas. 1944 m. paskirtas majoru. 1945 m. pavasarį kovėsi vadinamajame Kuršo katile. Vokietijai kapituliavus, grįžo į Lietuvą ir prisijungė prie Žemaitijos partizanų.

Nuo 1945 m. rugpjūčio vadovavo Šatrijos rinktinei, o nuo spalio – Žemaičių apygardai. 1946 m. kovą iš Generolo Vėtros priėmė pasiūlymą vadovauti būsimai Lietuvos ginkluotųjų pajėgų Šiaulių apygardai. 1946 m. balandį Telšiuose buvo suimtas, o spalio 13 d. LSSR VKP(b) CK nurodymu, Telšiuose, parodomajame teisme 1946 m. spalio 13 d. MVD Vilniaus įgulos karo tribunolo nuteistas mirties bausme. 1947 m. sausio 21 d. Jonas Semaška sušaudytas Vilniuje. Jo žmona Elena ir sūnus Alvydas Domininkas 1948 m. ištremti į Krasnojarsko kraštą Nižnij Ingašo rajoną.

1997 m. J. Semaškos palaikai identifikuoti Tuskulėnų dvare. 2001 m. perlaidoti Kauno Petrašiūnų kapinėse.

Įvertinimas

1939 m. J. Semaška apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino Karininko kryžiaus ordinu. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, J. Semaškai po mirties, 1998 m. suteiktas pulkininko laipsnis ir apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi.

Bibliografija

• Janina Semaškaitė. Priesaika: Jonas Semaška-Liepa ir bendražygiai, Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2000, ISBN 9986757401.

Nuorodos

• Arūnas Bubnys. Lietuvių policijos batalionai Pskovo srityje ir Kurše: 13-asis ir 10(256)-asis batalionai (1942–1945)
• Karininko tragedija
• Nepalaužiamas Lietuvos karys^{[neveikianti nuoroda]}
• Kariuomenės kūrėjai: Jonas Semaška 1907 – 1947