Johanas Gunaras Andersonas
| Johanas Gunaras Andersonas šved. Johan Gunnar Andersson | |
|---|---|
| |
| Johanas Gunaras Andersonas | |
| Gimė | 1874 m. liepos 3 d. Knista |
| Mirė | 1960 m. spalio 29 d. (86 metai) Stokholmas |
| Veikla | Švedijos archeologas ir geologas |
| Žinomas (-a) už | Kinijos archeologijos pradininkas. |
Johanas Gunaras Andersonas (šved. Johan Gunnar Andersson, 1874 m. liepos 3 d. Knista – 1960 m. spalio 29 d. Stokholmas) – Švedijos archeologas ir geologas. Kinijos archeologijos pradininkas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1914 m. atvykęs į Kiniją tirti naftos ir anglies resursų susidomėjo archeologija. 1921 m. oloje šalia Džoukoudiano (Pekino apylinkė) ištyręs kalkakmenio klodų kvarco gabaliukus numatė, kad bus atrastas antropologinis Pekino žmogus (rastas po 6 metų). Jangšao (Chunano provincija) ir Hvanghės slėnyje Šiaurės Kinijoje surado tapytosios keramikos – vieni pirmųjų Kinijos neolito radinių. Pagal radinius 1923 m. nustatė Jangšao kultūrą, ją datavo 3000–1500 m. pr. m. e. ir priskyrė Pietvakarių Azijos archeologinėms kultūroms. Savo patirtį aprašė knygoje „Geltonosios žemės vaikai“.[1]
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Fiskesjö, Magnus and Chen Xingcan. China before China: Johan Gunnar Andersson, Ding Wenjiang, and the Discovery of China’s Prehistory. Stockholm: Östasiatiska museet, 2004. ISBN 91-970616-3-8.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Johanas Gunaras Andersonas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 486 psl.