Paprastoji jerubė

Tetrastes bonasia

Tetrastes bonasia vicinitas porūšio paprastoji jerubė (Hokaido sala)

Paprastosios jerubės cypimas

Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1), ^[1]

Karalystė:	Gyvūnai ( Animalia)
Tipas:	Chordiniai ( Chordata)
Klasė:	Paukščiai ( Aves)
Būrys:	Vištiniai paukščiai ( Galliformes)
Šeima:	Fazaniniai ( Phasianidae)
Pošeimis:	Phasianinae ( Phasianinae)
Triba:	Tetervininiai ( Tetraonini)
Gentis:	Jerubės ( Tetrastes)
Rūšis:	Paprastoji jerubė ( Tetrastes bonasia)

Binomas

Tetrastes bonasia
Linnaeus, 1758

Sinonimai

Bonasa bonasia Linnaeus, 1758
Tetrao bonasia Linnaeus, 1758

Paplitimas

Paprastųjų jerubių apytikslis paplitimo arealas Eurazijos miškų zonos vidutinių platumų klimato juostoje

Paprastoji jerubė, tradiciškai - jerubė^[2] (Tetrastes bonasia) – vištinių paukščių (Galliformes) būrio, fazaninių (Phasianidae) šeimos paukščių rūšis.

Paplitimas pasaulyje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paprastosios jerubės paplitusios Eurazijos miškų zonos vidutinių platumų klimato juostoje.

Natūraliai gyvena Europoje į rytus nuo rytinės Prancūzijos įskaitant Skandinavijos pusisalis ir Balkanų pusiasalį, Šiaurės Azijoje, šiaurės rytų Kinijoje, Korėjos pusiasalio šiaurinėje dalyje, šiaurinėje Mongolijoje, Hokaido saloje.^[3]

Paplitimas Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvoje gyvena nominalinis paprastosios jerubės porūšis - Tetrastes bonasia bonasia. Paplitusi ir įprasta miškingose šalies dalyse, dažnesnė rytinėje ir šiaurinėje dalyje. Kasmet Lietuvoje peri apie 5 000-10 000 paprastųjų jerubių porų. Rūšies gausumą riboja miškų, ypač mišriųjų miškų suskaidymas.^[4]

Buveinė Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sėsliai gyvena miškuose ir labiausiai renkasi mišriuosius miškus, ypač vyraujančius lapuočius su didele paprastųjų eglių priemaiša ir gausiu pomiškiu.^[4], kur gausu įvairių uogų. Žiemą laikosi derančių beržų, gausaus lazdynų trako bei daug sultingų vaisių brandinančių ornitochorinių krūmų buveinėse.^[5]

Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paprastoji jerubė maždaug pilkosios kurapkos dydžio. Paprastųjų jerubių svoris 300-500 g (l.retai pasitaiko ir stambiausi individai, kurie sveria 500 g), kūno ilgis 35-37 cm, sparnas 15,0-18,6 cm, atstumas tarp išskleistų abiejų sparnų galų 48-54 cm.^[6]

Paprastąją jerubę lengva atskirti iš jis kresnoko kūno, ilgokos uodegos, krintančio į akis margo plunksninio apdaro, nedidelės galvos ir mažo snapelio. Jos kūnas pilkšvai rusvas, gausiai išmargintas dėmelėmis ir dryželiais. Ant galvos yra nedidelis kuodelis, kurį kartais pašiaušia. Gerklė juoda, apvedžiota balta siaura juostele. Kojos beveik iki pirštų apaugusios plunksnomis. Uodegos gale yra plati juoda juosta.

Patelių plunksninis apdaras blankesnis.

Elgsena[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paprastoji jerubė monogamė. Poruojasi rudenį. Aktyvi dieną. Gerai vaikšto, vikriai bėgioja.^[7] Nuo žemės kyla triukšmingai, bet skrenda greitai, dažnai plasnoja, pakaitomis sklendžia.

Balsas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paprastosios jerubės patino balsas labai aukštų tonų ilgos ar su trumpais tarpais cypimas - "cy-y-y-y-y ciii cyyy citcitcitcit". Kartais girdimi patelių tylesni ir tankesni skleidžiami garsai - "pkk pitpitpitpit".^[4]

Perėjimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lizdą suka tarp krūmų ar žolių. Tai dažniausiai nedidelė duobutė, kurioje deda nuo 3 iki 14, dažniausiai 7—9 matinės rudos spalvos dėmėtus kiaušinius. Peri 21-25 dienas. Išveda vieną vadą. Poravimasis vyksta rugsėjo mėnesį, o žiemą laikosi poromis arba grupėmis iki 10-14 paukščių.

Mityba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Minta ūgliais, žirginiais (ypač beržų ir lazdynų), pumpurais, uogomis (ypač ornitochorinių krūmų vaisiais).^[5]

Porūšiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Handbook of the Birds of the World (Pasaulio paukščių vadovo) 2022 m. internetinėje versijoje išskiriama 12 paprastųjų jerubių porūšių.^[8]

Tarptautinė ornitologų sąjunga pasaulio paukščių klasifikacijos 12.1 versijoje išskiria 11 paprastųjų jerubių porūšių:^[9]

T. b. rhenanus (Kleinschmidt, 1917); šiaurės rytų Prancūzija, Liuksemburgas, Belgija, vakarų Vokietija.
T. b. styriacus (von Jordans & Schiebel, 1944); Alpių kalnai, pietinė Lenkija ir Vengrija
T. b. schiebeli (Kleinschmidt, 1943); Balkanų pusiasalis
T. b. rupestris (Brehm, CL, 1831); pietinė Vokietija ir Čekijos Respublika
T. b. bonasia (Linnaeus, 1758); vakarinis, pietinis Skandinavijos pusiasalis, centrinė Lenkija ir į rytus iki Uralo kalnų. Šis porūšis gyvena ir Lietuvoje.
T. b. griseonota Salomonsen, 1947; šiaurinė Švedija
T. b. sibiricus Buturlin, 1916; šiaurės rytų Rusija, šiaurinis, centrinis Sibiras ir šiaurinė Mongolija
T. b. kolymensis Buturlin, 1916; Rytų Sibiras
T. b. amurensis Riley, 1916; šiaurės rytinė Kinija ir Korėjos pusiasalio šiaurinė dalis (Šiaurės Korėja)
T. b. yamashinai Momiyama, 1928; Sachalino sala
T. b. vicinitas Riley, 1915; Hokaido saloje

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

↑ „IUCN Red List - Tetrastes bonasia“. IUCN Red list. Nuoroda tikrinta 01-10-2016. {{cite web}}: Patikrinkite date reikšmes: |accessdate= (pagalba)
↑ terminai.vlkk.lt / Paprastoji jerubė^{[neveikianti nuoroda]}
↑ datazone.birdlife.org / Hazel Grouse Bonasa bonasia
↑ ^4,0 ^4,1 ^4,2 pauksciai.lt / Jerubė
↑ ^5,0 ^5,1 ornitologija.lt / Jerubė Tetrastes bonasia | Hazel Grouse
↑ sibirds.ru / Рябчик; Tetrastes bonasia (Linnaeus, 1758) Northern Hazelhen
↑ vle.lt / jerubė | Visuotinė lietuvių enciklopedija
↑ birdsoftheworld.org / Hazel Grouse Tetrastes bonasia]; Handbook of the Birds of the World (Pasaulio paukščių vadovas) | Nuoroda tikrinta: 2022-07-28
↑ worldbirdnames.org / Pheasants, partridges, francolins - IOC World Bird List Version 12.1; Birds of the World: Recommended English Names (Pasaulio paukščiai: rekomenduojami angliški pavadinimai) | Nuoroda tikrinta: 2022-07-28