Imperatorius Ferdinandas I


Vengrijos karalius
Valdė	1526 m. - 1564 m. (~38 metai)
Pirmtakas	Liudvikas II
Įpėdinis	Maksimilijonas II
Kroatijos ir Slavonijos karalius
Valdė	1526 m. - 1564 m. (~38 metai)
Pirmtakas	Liudvikas II
Įpėdinis	Maksimilijonas II

Ferdinandas I (vok. Ferdinand I, 1503 m. kovo 10 d. Alkala de Henaresas, Ispanija – 1564 m. liepos 25 d. Viena) – nuo 1521 m. Austrijos erchercogas, 1558-1564 m. Šventosios Romos imperijos imperatorius. Nuo 1526 m. Čekijos ir Vengrijos karalius, šį titulą siekė paveržti Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto sesers sūnus J. Zapojajis.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Imperatoriaus Ferdinando I žmona Ona Jogailaitė

Kilęs iš Habsburgų dinastijos. Burgundijos hercogo imperatoriaus Maksimilijono I sūnaus Pilypo ir Ispanijos karaliaus Ferdinando bei karalienės Izabelės dukters Joanos Pamišėlės sūnus. Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Karolio V brolis.

Mylimiausias Ferdinando II anūkas po tėvo mirties 1506 m. buvo išaugintas Ispanijos dvare. Nors ir buvo planuota, kad Ferdinandas paveldės Ispanijos sostą, tačiau šios nuostatos nebuvo Ferdinando II testamente. Dėl to garbėtroška brolis Karolis, iškart po savo atvykimo į Ispaniją 1517 m. pareiškė savo pretenzijas į sostą, o Ferdinandą išsiuntė į Nyderlandus. 1518 m. Ferdinandas visiems laikams paliko Ispaniją.

Per 1521-1522 m. Habsburgų valdų dalybas jam atiteko Austrija (paveldimai), Viurtembergas (1534 m. perėjo Heseno landgrafams), Elzasas ir Breisgau. 1521 m. vedė Čekijos ir Vengrijos karaliaus Liudviko II Jogailaičio seserį Oną. Liudvikui II 1526 m. žuvus Mohačo mūšyje, 1527 m. karūnavosi Vengrijos karaliumi.

Buvo Karolio V patikėtinis Vokietijos reikalams, atstovavo jam imperijos kunigaikščių suvažiavimuose, 1546-1547 m. padėjo nugalėti protestantiškąją Šmalkaldeno lygą, bet kitaip nei Karolis V siekė Vokietijos protestantų ir katalikų kompromiso. Kaip Karolio V atstovas 1555 m. pasirašė Augsburgo religinę taiką, po kurios Vokietijoje pusei amžiaus nurimo religiniai karai. Tapęs imperatoriumi centralizavo valdymą, savo valdose siekė sugrąžinti katalikybės pozicijas.^[1]

Šeima[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo 1521 metų buvo vedęs Oną Jogailaitę (1503−1547), Vladislovo II ir Anos de Fua dukterį. Vaikai:

Elžbieta (1526−1545), ištekėjo už Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto;
Maksimilijonas II (1527−1576), Šventosios Romos imperijos imperatorius nuo 1564 iki 1576 m.;
Ana (1528−1590), ištekėjo už Bavarijos hercogo Albrechto V;
Ferdinanda (1529−1595), Austrijos erchercogas;
Marija (1531−1581). Vyras − Julich-Kleve-Bergo hercogas Vilhelmas
Magdalina (1532−1590), vienuolė;
Kotryna (1533—1572), pirma santuoka su Frančesko III Gonzaga, antra santuoka su Lenkijos karaliumi Žygimantu Augustu;
Eleonora (1534−1594). Vyras − Mantuano hercogas Guljermo I Gonzaga;
Margarita (1536−1567),vienuolė;
Joanas (1538−1539);
Barbora (1539−1572), ištekėjo už Alfonso d'Este;
Karolis (1540−1590), Austrijos erchercogas;
Ursula (1541−1543);
Elena (1543—1574), vienuolė;
Joana(1547−1578), ištekėjo už Toskanos didžiojo hercogo Frančesko I.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

↑ Imperatorius Ferdinandas I. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 38 psl.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Franz-Bernhard von Bucholtz: Geschichte der Regierung Ferdinands I. 9 Bände, Schaumburg, Wien 1831–1838.
Karl Oberleitner: Österreichs Finanzen und Kriegswesen unter Ferdinand I. vom Jahre 1522 bis 1564. Hof- u. Staatsdruckerei, Wien 1859.
Paula Sutter Fichtner: Ferdinand I. Wider Türken und Glaubensspaltung. Styria, Graz 1986, ISBN 3-222-11670-9.
Tibor Simanyi: Er schuf das Reich: Ferdinand von Habsburg. Amalthea, Wien 1987, ISBN 3-85002-224-2.
Anita Ziegerhofer: Ferdinand I. und die steirischen Stände. Dargestellt anhand der Landtage von 1542 bis 1556. dbv, Graz 1996, ISBN 3-7041-9062-4.
Ernst Laubach: Ferdinand I. als Kaiser. Politik und Herrscherauffassung des Nachfolgers Karls V. Aschendorff, Münster 2001, ISBN 3-402-05165-6.
Alfred Kohler: Ferdinand I. 1503–1564. Fürst, König und Kaiser. C. H. Beck, München 2003, ISBN 3-406-50278-4.
Richard Reifenscheid: Die Habsburger in Lebensbildern, Piper Verlag 2007, ISBN 978-3-492-24753-5

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Karališkieji titulai
Imperatorius Ferdinandas I Habsburgų dinastija Gimė: 1503 m. kovo 10 d. Mirė: 1564 m. liepos 25 d.
Prieš tai: Karolis V	Šventosios Romos imperijos imperatorius 1558-1564	Po to: Maksimilijonas II
Prieš tai: Liudvikas II	Čekijos karalius 1526–1564	Po to: Maksimilijonas II
Prieš tai: Liudvikas II	Vengrijos karalius 1526–1564	Po to: Maksimilijonas
Prieš tai: Liudvikas II	Kroatijos ir Slavonijos karalius 1526–1564	Po to: Maksimilijonas

Titulai

[1] Imperatorius Ferdinandas I. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 38 psl.

[1]