Hematoma

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Hematoma (gr. haima, kilm. haimatos - kraujas) - ribota išsiliejusio kraujo sankaupa audinyje ar tarp audinių (liaudyje dar vadinama mėlyne). Atsiranda, kai dėl traumos arba per operaciją plyšta arterija arba vena, kartais – kai dėl ligos plyšta kapiliarai. Iš kraujagyslės išsiliejęs kraujas praskiria audinius ir užpildo susidariusią ertmę.[1]

Hematoma būna paviršinė arba gilioji. Pastaroji (pvz., galvos smegenyse) gali būti labai pavojinga. Nedidelė hematoma po 4-6 dienų dažnai rezorbuojasi savaime; apie didelę hematomą prasideda uždegimas, ji gali supūliuoti.[1]

Gydymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iš pradžių gydoma šalčio procedūromis (pvz., ant sutrenktos vietos dedamas šaltas kompresas, ledo), po 1-2 dienų – šilumos, fizioterapijos procedūromis. Kartais dėl hematomos ligonis operuojamas. Jei hematoma pulsuoja, operuojama skubiai.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 Medicinos enciklopedija, I tomas, Valstybinė enciklopedijų leidykla, Vilnius, 1991. p. 314