Grūdų trintuvė

Grūdų trintuvė – senovinis įrankis, skirtas smulkinti (malti) grūdams: ant apatinio akmens paviršiaus beriami grūdai, o apvaliu ar ovaliu trintuvu jie būdavo trinami. Pradėtos žmonių naudoti vėlyvajame paleolite kaip Senajame, taip ir Naujajame pasaulyje. Nuo neolito tampa visuotinai priimtinu buities įrankiu.^[1]

Trintuvės padaromos iš kietųjų akmenų: granito, bazalto, smiltainio ir kt. Apatinis akmuo (trintuvės pagrindas) gali būti įvairios formos. Jo įlenktas ar geldos formos profilis paprastai susiformuodavo nuo ilgalaikio grūdų trynimo. Kai kuriose kultūrose trintuvės būdavo padaromos jau įlenktos. Tokios pasitaiko Centrinėje Amerikoje – meniškai apdirbtos metate. Gilesnę įlenktą formą jos įgaudavo malant su ilgu trintuvu, geldos formą – su nedideliu. Nedidelės kilnojamos grūdų trintuvės paprastai buvo elipsės formos paviršiais. Apatinis akmuo buvo tvirtas, ilgaamžis, ilgai nesusidėvintis. „Viršutinė“ grūdų smulkinimo įrankio dalis – trintuvas – buvo įvairių formų, bet patogus suimti ranka. Trintuvas – dažniausiai pailgas, kiek įdubusia vidurine dalimi ir platėjantis galuose. Tose kultūrose, kuriose daugiausiai buvo smulkinamos laukinių augalų sėklos, riešutai, vaisiai, buvo naudojami ir mažiau tvirti, gana korėti akmenys.

Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Grūdų trintuvės, arba trinamosios girnos, buvo naudojamos iki atsirandant sukamosioms girnoms. Trintuvių apatiniai akmenys buvo netaisyklingos formos, su lengvai įdubusiu paviršiumi. Tokių trinamųjų girnų bei trintuvų Lietuvos teritorijoje rasta jau vėlyvojo neolito gyvenvietėse. Tačiau vis labiau šie įrankiai ėmė plisti senojo geležies amžiaus pradžioje. Naudojamasi jais buvo visą I tūkstantmetį, kol palaipsniui pakeitė sukamosios girnos.^[2] ^[3]

Archajišką grūdų malimo būdą – trynimą grūdų trintuvėje galima pažinti Kernavės kultūrinio rezervato, kitų muziejų rengiamose gyvosios archeologijos edukacinėse programose.^[4]