Gravitacija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Gravitacija – masyvių materialių kūnų tarpusavio traukos sąveiką nusakantis fizikinis reiškinys. Priklauso nuo kūnų masės ir atstumo. Tai viena iš 4 fundamentaliųjų sąveikų ir yra silpniausia iš šių jėgų: 1038 kartų silpnesnė už atomų branduolių, 1036 kartų už elektromagnetinę ir 1029 kartų už subatominių dalelių arba kvantinę sąveiką.

Šiuolaikinis fizikos mokslas apibūdina gravitaciją pagal bendrąją reliatyvumo teoriją, tačiau Niutono dėsnis, atrastas 1687 m., bendrais atvejais paprastesnis: traukos jėga F tarp dviejų kūnų yra proporcinga kūnų masių m1 ir m2 sandaugai ir atvirkščiai proporcinga atstumo tarp kūnų masių centrų R kvadratui.

kur:

F – (stumiančios) gravitacinės jėgos dydis
G – gravitacinė konstanta, apytiksliai lygi G = 6,67 × 10−11 N m² kg-2
m1 – pirmojo objekto masė
m2 – antrojo objekto masė
R – atstumas tarp objektų masių centrų

Gravitacija astronomijoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gravitacinis centras – centras, kurios jėga traukia kokį nors kosminį kūną. Tas gravitacinis centras gali būti žvaigždė, galaktikos centras, planeta. Bet koks kosminis objektas yra veikiamas gravitacinio centro jėgos.

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]