Giedrius Mackevičius
| Giedrius Mackevičius | |
|---|---|
| Gimė | 1945 m. gegužės 18 d. Grybėnai |
| Mirė | 2008 m. sausio 13 d. (62 metai) Maskva |
| Tėvas | Kazimiras Mackevičius |
| Motina | Emilia Mackevičienė |
| Sutuoktinis (-ė) | Marina Mackevičienė |
| Veikla | teatro režisierius |
| Sritis | kinas |
| Alma mater | Rusijos teatro meno institutas |
Giedrius Mackevičius (1945 m. gegužės 18 d. Grybėnai, Dūkšto valsčius – 2008 m. sausio 13 d. Maskva, palaidotas Grybėnuose) – Lietuvos teatro aktorius, režisierius, dramaturgas, choreografas, pedagogas. Sūnus – Rusijos televizijos žurnalistas Ernestas Mackevičius.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1967 m. su pagyrimu baigė biochemiją Vilniaus universitete ir tapo Jaunimo teatro aktoriumi. 1967–1972 m. vaidino M. Tenisono pantomimos trupėje, kuri nuo 1967 m. veikė Vilniuje, vėliau Kauno Kauno profsąjungų kultūros rūmuose. 1973 m. Maskvoje įkūrė Plastinės dramos teatrą (veikė iki 1990 m.). 1977 m. baigė režisūrą A. Lunačiarskio teatro meno institute Maskvoje, M. Knebel mokinys, dėstė institute. 1992 m. įkūrė Giedriaus Mackevičiaus teatrą „Oktaedra“.
Palaidotas Grybėnų kapinėse, Ignalinos rajone. Antkapiniame koplytstulpyje išdrožtas įrašas pagal M.Martinaičio eiles: „Jeigu aš medis, kurį kada nors nukirs, iš manęs nedarykite gardų, nesupjaukite malkoms. Iš manęs padarykite lieptą per upę, duris ar slenkstį, ties kuriuo pasisveikina. M. Martinaitis“.[1]
Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pastatė operos, baleto, dramos spektaklių, parašė daugiau kaip 30 scenarijų ir libretų. Sukūrė plastinės dramos žanrą, vizualiuose, ekspresyviuose spektakliuose atsisakyta kalbėjimo, naudoti šokio, pantomimos, akrobatikos, klounados elementai, dailės, skulptūros žanrinė specifika, būdinga muzikos, spalvų, šviesų, estetinių kanonų sintezė.[2]
2018 m. išleista pirmoji knyga lietuvių kalba apie G. Mackevičių.[3]
Svarbesni plastinės dramos spektakliai:
- Nugalėjimas, 1975 m., apie Mikelandželą
- Choakino Murjetos žvaigždė ir mirtis, 1976 m., pagal P. Nerudą
- Pūga, 1977 m., pagal A. Bloko poemą „Dvylika“
- Metų laikai, 1979 m., pagal H. Kr. Anderseno pasakas
- Aukso vilnos spindesys, 1980 m., antikos mitologijos motyvais
- Raudonasis žirgas, 1981 m., XIX a. pab. – XX a. pr. modernistinės dailės motyvais
- Geltonas garsas, 1983 m., pagal V. Kandinskio scenarijų ir A. Šnitkės muziką
- Ilga kaip šimtmečiai diena, 1984 m., pagal Č. Aitmatovą
- Sodas, 1985 m., pagal A. Rekašiaus muziką, S. Krasausko grafikos motyvais
- Labirintai, 1989 m., pagal A. Šnitkės muziką
- Septyni tango iki Amžinybės, 1991 m.
- Koliažas 2, 1991 m.
- Ydų slenkstis, 1992 m.
Baletai:
- Giesmių giesmė, 1993 m., Biblijos motyvais
- Spalvų liūdesys, 1994 m., pagal V. Kandinskio spalvų teoriją
- Ir sudužęs veidrodis,1995 m., apie I. Dunkan
- Niekas nepamiršta, 1996 m.
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Giedrius Mackevičius (1945–2008) ir jo Teatras: teatro novatorius, sukūręs plastinės dramos žanrą / [sud. Liucija Armonaitė]. Vilnius: Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus, 2018. ISBN 978-9955-9660-9-8.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Nemirtinga citata asmenybeirknyga.kvb.lt
- ↑ Giedrius Mackevičius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 743 psl.
- ↑ MS Infotekos knygų ketvirtadienyje - Giedrius Mackevičius (1945–2008) ir jo Teatras menuspaustuve.lt