Geštinana

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Geštinana (šum.  = GEŠTIN.AN.NA, MU.TIN.AN.NA – 'dangiškoji vynmedžio šakelė'?) – deivė šumerų mitologijoje. Galimai tapati Lagašo deivei Amageštinai („vymedžio šakelei–motulei“), minimai nuo XXIV a. pr. m. e.

Šumero mituose apie Inaną ir Dumuzį Geštinana iškyla kaip mylimiausioji Dumuzio sesuo, vadinama „dainininke“, „burtininke“, „rašto slėpinio žinove“, „sapnų aiškintoja“, „pranaše“. Geštinana aiškina pranašiškus Dumuzio sapnus ir bando jį išgelbėti nuo mirties. Demonai (galla), norėdami sužinoti, kur Dumuzis, ir nusivesti jį į požemių karalystę, kankina Geštinaną, tačiau ji savo brolio neįduoda. Kai demonai visgi sučiumpa Dumuzį, Geštinana pasiaukoja ir sutinka praleisti pusmetį požemių karalystėje vietoje savo brolio.

Lagašo dievų rate ji minima kaip chtoninio dievo Ningišzido sutuoktinė (galimai tapati kitai minimai jo sutuoktinei Azimujai – požemių karalystės raštininkei).[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Мифы народов мира. Гештинанна , B. K. Афанасьева – 2-е изд., 1992. Москва: Советская Энциклопедия.