Getingeno universitetas
| Getingeno universitetas vok. Georg-August-Universität Göttingen | |
 | |
| lot. Universitas Regiæ Georgiæ Augustæ | |
| Įkurtas | 1734 m. |
|---|---|
| Tipas | Visuomeninis |
| Rektorius | Ulrike Beisiegel |
| Darbuotojų | 11 876, iš jų 431 profesoriai |
| Studentų | 25 377 (2012 m.) |
| Vieta | Getingenas, Vokietija |
| Svetainė | www.uni-goettingen.de |
Getingeno universitetas (vok. Georg-August-Universität Göttingen, lot. Universitas Regiæ Georgiæ Augustæ) – vienas didžiausių Vokietijos universitetų Getingene.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1737 m. universitetą įkūrė Didžiosios Britanijos karalius ir Hanoverio kurfiurstas Jurgis II, universitetas pavadintas jo vardu. XVIII a. universitetas buvo žymus racionalizmo ir humanizmo, XIX a. pradžioje – kultūrinio ir nacionalinio sąjūdžio centras.[1]
Fakultetai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Agronomijos fakultetas
- Biologijos fakultetas
- Chemijos fakultetas
- Ekonomikos fakultetas
- Filosofijos fakultetas
- Fizikos fakultetas
- Geologijos ir geografijos fakultetas
- Matematikos fakultetas
- Medicinos fakultetas
- Miškininkystės ir ekologijos fakultetas
- Socialinių mokslų fakultetas
- Teisės fakultetas
- Teologijos fakultetas
Turi apie 150 mokslo tyrimų institutų ir mokslinių centrų. Yra universitetinė valstybinė biblioteka, įkurta 1734 m. (4 450 000 t.), botanikos sodas, įkurtas 1751 m., (steigėjas – Šveicarijos gamtos tyrinėtojas ir poetas A. fon Haleris), observatorija, Menų galerija, Etnologijos, Zoologijos, Archeologijos ir kiti muziejai. Leidžia mokslinius leidinius: „Personal- und Vorlesungsverzeichnis“, „Georgia-Augusta“, „Nachrichten aus der Universität Göttingen“. Apie 40 universiteto mokslininkų yra gavę Nobelio premiją.
Žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Universitete dėstė
- Enrikas Fermis, italų fizikas, pirmojo branduolinio reaktoriaus bei kvantinės teorijos išradėjas
- Jakobas Grimas, vokiečių kalbininkas, tautosakininkas, pasakininkas
- Vilhelmas Grimas, vokiečių kalbininkas, tautosakininkas, pasakininkas
- Augustas Leskynas, kalbininkas, slavistas, baltistas
- Bernardas Rymanas, matematikas
- Universitete studijavo
- Adalbertas Becenbergeris, vokiečių kalbininkas, archeologas, etnografas, 1874-1880 m. dėstė
- Vinfrydas Drochneris, vokiečių agronomas, veterinarijos gydytojas, Lietuvos mokslų akademijos užsienio narys
- Erichas Hofmanas, vokiečių kalbininkas, baltistas
- Gustafas Kosina, vokiečių archeologas
- Hansas Kromė, vokiečių archeologas, muziejininkas
Lietuviai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
XVIII a. universitete studijavo 7 studentai iš Lietuvos. Vėliau universitete studijavo: Helmutas Arnašius, Juzefas Vladislavas Bychovecas, Jonas Genys, Antanas Juška, Izabelė Matusevičiūtė, Bronius Povilaitis, Dytrichas Šrioderis, Konrad von Dressler, Jürgen Costede, Klaus Adomeit.
- Universitete dirbo
Eduardas Enrikas Jančauskas, Reinhardas Venskus
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Getingeno universitetas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 30 psl.
51°32′31″ š. pl. 09°56′41″ r. ilg. / 51.54194°š. pl. 9.94472°r. ilg.
