Genetinė modifikacija
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Genetinė modifikacija – dirbtinis organizmo genotipo pakeitimas, modifikavimas. Po modifikacijos organizmo genotipas skiriasi nuo buvusio genotipo, ir tas skirtumas nėra susijęs su normalia genų rekombinacija lytinio dauginimosi ar panašaus lytinio proceso metu.
Genetinės modifikacijos rūšys:
- tarprūšinė hibridizacija, tarprūšinis kryžminimas – seniausias žinomas genotipų modifikavimo būdas. Šiuo metodu gautas organizmas turi abiejų sukryžmintų rūšių genomus, jis būna alopoliploidas.
- dirbtinė mutagenezė – organizmas (dažnai – augalų sėklos) švitinamos jonizuojančiais spinduliais ar paveikiamas mutacijas sukeliančiais cheminiais junginiais (cheminiais mutagenais). Įvyksta daug genų mutacijų, kurios modifikuoja ankstesnį genotipą. Dirbtinė mutagenezė plačiai buvo naudojama augalų selekcijoje XX a. Nemažai kultūrinių augalų veislių buvo sukurtos naudojant dirbtinę mutagenezę.
- transgenezė – natūralaus geno perkėlimas iš vienos rūšies kitos rūšies individui. Transgenezė plačiai naudojama kuriant naujas prokariotų, augalų, grybų ir gyvūnų formas. Šiuo būdu gautas modifikuotas organizmas vadinamas transgeniniu organizmu.
Transgenezė skiriasi nuo pirmųjų dviejų būdų tuo, kad leidžia kryptingai perkelti tik vieną geną arba nedidelę jų grupę. Taip perkeliami genai būna gerai ištyrinėti, todėl šalutinių efektų tikimybė labai maža.
Transgeninius organizmus imta vadinti netinkamu terminu genetiškai modifikuotas organizmas, kuris paplito populiarioje literatūroje, žiniasklaidoje, net teisės aktuose. Nemažai nesusipratimu, susijusių su transgeninių organizmų naudojimu, kyla dėl terminų genetiškai modifikuotas organizmas ir transgeninis organizmas painiojimo.