Gelumbė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
XIX a. gelumbinis švarkas

Gelumbėvilnonis arba pusvilnonis (rečiau medvilninis) audinys su tankia švelnaus pūko danga paviršiuje. Medžiaga labai tankiai perpinta, nepaliekant jokių tarpų, drobinio, kartais ruoželinio pynimo. Danga sudaroma apkerpant, šiaušiant, veliant, presuojant ar garinant audinį. Dažnai gelumbe vadinami visi vilnoniai audiniai, pagaminti iš vilnonių kočiotinių verpalų.[1][2]

Iš gelumbės siuva paltus, kostiumus, uniformas, ja traukia biliardo stalus, baldus, automobilių salonus, naudojama gaminant tarpiklius, filtrus.

Pirmiausiai gelumbė pradėta gaminti Nyderlanduose (nuo XI a., suklestėjo XV–XVI a.). Svarbiausias gamybos centras buvo Leidenas. Vėliau gamyba suklestėjo Britanijoje (centras – Vusteris). Lietuvoje gelumbė pradėta austi XVIII a. A. Tyzenhauzo, M. Oginskio manufaktūrose.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Algirdas MatukonisGelumbė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004
  2. Сукно,Большая советская энциклопедия, T. XV (Струнино—Тихорецк). – Москва: Советская энциклопедия, 1976