Gegužinė (Kaišiadorys)
Kitos reikšmės – Gegužinė (reikšmės).
| Gegužinė | ||
|---|---|---|
  Gegužinė |
||
| 55°00′32″š. pl. 24°30′18″r. ilg. / 55.009°š. pl. 24.505°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Kauno apskritis
| |
| Savivaldybė |  Kaišiadorių rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Palomenės seniūnija | |
| Gyventojų | 47 | |
| Istoriniai pavadinimai | rus. Гегужинъ[2] | |
Gegužinė – kaimas Kaišiadorių rajono savivaldybės šiaurėje, 9 km į šiaurę nuo Palomenės, kairiajame Neries krante, šalia kelio 143 Jonava–Žasliai–Kloniniai Mijaugonys . Kaime stovi tašytų akmenų Gegužinės Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia (pastatyta 1932 m.), yra kapinaitės. Vakarinė gyvenvietės dalis dar žinoma kaip Senoji Gegužinė.
Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kaimas tęsiasi Neries pakrante apie 2 kilometrus, ją skiria 60 km nuo Neries žiočių Kaune. Ties Gegužine į Nerį įteka nedideli Bošės ir Beržės upeliai. Į pietvakarius nuo kaimo plyti Gegužinės miškas (2367 ha). Į vakarus nuo kaimo teka Lomena, į rytus – Laukysta (abu – Neries intakai). Ties Gegužine Neryje yra rėva, ten būta Avino (Barono) akmens, trukdžiusio sielininkams. Netoliese kaimo plyti Gegužinės miškas.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
150 m į vakarus nuo Gegužinės 1996 m. rasti senovinės gyvenvietės pėdsakai. Ariamame smėlėtame lauke aptikta grublėtosios ir lygiu paviršiumi lipdytinės keramikos šukių bei geležies šlako. Lauke daug apdegusių ir skaldytų akmenų. Gyvenvietės kultūrinis sluoksnis, matyt, neišliko.
Istorinė Gegužinė plyti kairiajame Neries krante, 3 kilometrų ruože. Senoji Gegužinė yra ten, kur Beržė įteka į Nerį, ten buvo Gegužinės dvaras, kitapus – Gegužinės palivarko vieta. Naujoji Gegužinė – Neries ir Bošės santakoje, susitelkusi apie parapinę Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčią. Viduramžių LDK žemėlapiuose Gegužinė žymima buvus dešiniajame Neries krante, o ne kairiajame kaip dabar. Gegužinė pirmą kartą archyvuose paminėta XV a. pabaigoje ją valdant didikams Astikams. Kada čia įsikūrė gyvenvietė, vėliau tapusi nemažu centru, neaišku. Žinoma, kad LDK metais Gegužinė kurį laiką buvo net valsčiaus centras. Nuo seno šiame krašte buvo garsūs Čičinskai, Rolevskiai, Vadorackiai, Kasakovskiai, baronai Korfai, dvarininkai Bondzinskiai, Zaleskiai, Dambrauskai, Žižnevskiai, Chodkevičiai (Katkevičiai). Kai kurie jų buvo pagrindiniai keturių čia stovėjusių bažnyčių fundatoriai. Pirmąją medinę bažnyčią 1520 m. pastatydino, parapiją įkūrė, ją nekilnojamu turtu aprūpino Benigna Radvilaitė-Astikienė. Radvilos ir Astikai Gegužinėje nuo seno turėjo savo žemes.
1545 m. Stanislovas Astikavičius visą savo paveldėtą turtą, taip pat ir Gegužinės dvarą paliko savo broliui, Naugardo vaivadai Grigaliui Astikavičiui. Tuo metu Gegužinėje buvo 6 karčemos, vandens malūnas.[3] Pro Gegužinę ėjo senasis Vilniaus–Kėdainių kelias. Veikė muitinė Neries upėje.[4] 1795 m. Gegužinės miestelyje buvo 10 sodybų ir 73 gyventojai, taip pat 15 čigonų.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| LDK laikai | Gegužinės valsčiaus centras | ? |
| 1919 m. | Trakų apskritis | |
| 1946–1947 m. | Žaslių valsčius | Kaišiadorių apskritis |
| 1947–1950 m. | Gegužinės valsčiaus centras | |
| 1950–1954 m. | Gegužinės apylinkės centras | Kaišiadorių rajonas |
| 1954–1986 m. | Zūbiškių apylinkė | |
| 1986–1995 m. | Palomenės apylinkė | |
| 1995– | Palomenės seniūnija | Kaišiadorių rajono savivaldybė |
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | |||||||
| 1862 m.*[2] | 1905 m.[5] | 1923 m.sur.[6] | 1959 m.sur.[7] | 1970 m.sur.[8] | 1979 m.sur.[9] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 167 | 242 | 108 | 106 | 173 | 128 | ||
| 1985 m.[10] | 1989 m.sur.[11] | 2001 m.sur.[12] | 2011 m.sur.[13] | 2021 m.sur.[14] | - | ||
| 158 | 91 | 83 | 48 | 47 | - | ||
| |||||||
| |||||||
Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
-
Gegužinės bažnyčia -
Gegužinė šalia kelio Jonava–Elektrėnai -
Kapinaitės prie kaimo -
Gegužinės kaimas šalia kelio
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ 2,0 2,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 1 (Аа — Гямъ-маликъ). СПб, 1862, 621 psl.
- ↑ Informacinis stendas prie dabartinės bažnyčios vakarinės šventoriaus tvoros.
- ↑ Vykintas Vaitkevičius. Neris. 2007 metų ekspedicija. Ketvirta knyga. Vilnius: Mintis, 2014.
- ↑ Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Gegužinė. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 536 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Gegužinė 2. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 590
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Kauno apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
- Gegužinė. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 496 psl.
- Erlanda Vitklauskienė. „Gegužinės parapijos ir bažnyčios istorija“. Kaišiadorys, 2007, Kaišiadorių muziejus.
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
JONAVA – 20 km RUKLA – 10 km |
| |||||||||
|
|||||||||||
| Neprėkšta – 5 km Palomenė – 9 km KAIŠIADORYS – 19 km |
Zūbiškės – 7 km ŽASLIAI – 20 km | ||||||||||
