Gebėjimas
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Sugebėjimai – individualiosios psichofiziologinės ir psichologinės ypatybės (dėmesio, pojūčių, suvokimo, atminties, mąstymo, vaizduotės), padedančios sėkmingai atlikti tam tikrą veiklą, sužinoti, išmokti bei įgyti įgūdžių. Individualios asmenybės savybės, kurios lemia tam tikros veiklos sėkmę ir pasireiškia savita šiai veiklai būtinų žinių, mokėjimų ir įgūdžių dinamika. Gebėjimai – išugdyti, išlavinti gabumai, pavyzdžiui, grojimas, skaitymas, rašymas, skaičiavimas, kalbėjimas.
Sugebėjimų terminą psichologai dažnai vartoja kaip gabumų sinonimą, bet sugebėjimų reikšmė yra kiek platesnė (iš dalies apima ir mokėjimus, ir įgūdžius).
Sugebėjimų požymiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Sugebėjimai yra tik tos ypatybės, kurios padeda išmokti ir atlikti tam tikrą veiklą.
Sugebėjimų rūšys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Bendrieji - tai tos asmens pažinimo arba asmenybės ypatybės, kurios yra būtinos visiems darbams.
Tai sugebėjimas sutelkti dėmesį, įsiminti ir atgaminti. Bendrieji protiniai sugebėjimai - sugebėjimas suvokti tai, kas svarbiausia, išskirti esminius ir neesminius, tipiškus ir netipiškus požymius, sugebėjimas lyginti, susisteminti, klasifikuoti, apibendrinti ir abstrahuoti, konkretizuoti, nustatyti kiekybės - kokybės, priežasties - pasekmės santykius, kiekio ir erdvės santykius, sugebėjimas išreikšti vaizdus ar mintis žodžiais, pagrįsti savo teiginius, tikslingai elgtis, motyvuoti savo veiksmus ir kt.
- Specialieji arba grupiniai sugebėjimai - tai individo psichofiziologinių ir psichologinių ypatybių derinys, nuo kurio priklauso, kaip lengvai ir produktyviai atliekamos užduotys. Pvz., gali būti matematiniai, meniniai ar muzikiniai sugebėjimai.
- Specifiniai sugebėjimai - tai viena dvi psichofiziologinės ar psichologinės ypatybės, garantuojančios didelę sėkmę siauroje veiklos srityje, pvz., absoliuti muzikinė klausa, sugebėjimas mintyse atlikti daugybos ir dalybos arba šaknies traukimo veiksmus su dideliais skaičiais ir kt.
Veiksniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gebėjimai priklauso nebūtinai nuo talento, bet jiems susiformuoti svarbūs ir ugdymas bei jau įgytų, išmoktų dalykų lavinimas. Tam įtakos turi žinios, patirtis, branda, kompetencija.
Asmeniniai veiksniai: Motyvacija, valia, interesai, kryptingas domėjimasis, smalsumas.
Ugdymo prielaidos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nauji gebėjimai gali būti įgyti tik tada, jei yra jų prielaidos, tai yra tam tikri gabumai ar jų užuomazgos. Ypatingų gabumų pagrindu gali būti atskleidžiamas ir ugdomas talentas (pvz., motorinis talentas sporte gali atsiskleisti kaip ypatingas vikrumas žaidžiant, judant sporto aikštelėje ir kitur).