Garsiakalbis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
10 colių skersmens garsiakalbis

Garsiakalbis – įrenginys, kuris elektrinius signalus verčia garso bangomis. Dažniausiai sutinkamas tipas – elektrodinaminis garsiakalbis, kurį sudaro ritė, esanti radialiajame magnetiniame lauke (laukas bet kuriame taške nukreiptas į centrą) pritvirtinta prie popierinio kūgio. Kintant rite tekančiai srovei, pati ritė išeina iš lauko ir vėl į jį sugrįžta. Popierinis kūgis virpina orą, kurdamas garso bangas, kurios priklauso nuo srovės stiprio ir dažnio.

Kiti garsiakalbių tipai: ruporinis, pjezoelektrinis, elektrostatinis, magnetojuostinis ir kt.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]