Gandzi tibetiečių autonominė prefektūra

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Gandzi tibetiečių autonominė prefektūra kin. 甘孜藏族自治州 tibet. དཀར་མཛེས་བོད་རིགས་རང་སྐྱོང་ཁུལ་
Valstybė	Kinija
Provincija	Sičuanas
Administracinis centras	Kangdingas
Apskričių skaičius	18
Gyventojų ()	880 000
Plotas	151 078 km²
Tankumas ()	6 žm./km²

Gandzi (Gardzės) tibetiečių autonominė prefektūra (kin. 甘孜藏族自治州, pinyin: Gānzī Zàngzú Zìzhìzhōu; tibet. དཀར་མཛེས་བོད་རིགས་རང་སྐྱོང་ཁུལ་  = Kardzé Börik Rangkyongkhül) – autonominė prefektūra Kinijos Sičuano provincijoje. Prefektūros plotas 151 078 km². Iš 880 tūkst. gyventojų tibetiečiai sudaro 78 %. Prefektūros administracinis centras – Kangdingas.

Geografija

Visa prefektūros teritorija priklauso Tibeto plynaukštei. Per ją iš šiaurės į pietus teka trys didelės upės. Rytinėje dalyje yra Dadu upė, kurios baseine yra Danbos, Kangdingo ir Ludingo savivaldybės. Prefektūros viduriu teka Jalongas, o prefektūros vakarinis pakraštys sutampa su Jangdzės slėniu.

Gandzi prefektūra užima istorinio Khamo regiono rytinę dalį.

Istorija

Viduramžiais prefektūros teritorijoje egzistavo Čaklos, Dergės, Litango, Batango, Sertaro, Horpų ir kitos karalystės. Kuomet Čingų imperija nugalėjo Hošutų chanatą, 1724 m. Tibetas buvo padalintas. Taip būsimosios Gandzi prefektūros teritorijos buvo priskirtos administruoti Sičuano provincijai. XX a. pradžioje jos priskirtos Sikango provincijai.

Po Sinhajaus revoliucijos prasidėjus Kinijos dezintegracijai, Tibetas tapo de facto nepriklausomas, o Gandzės teritorijos – susidūrimų tarp Tibeto ir Kinijos lauku. 1930 m. Tibeto armija užėmė regioną, tačiau 1932 m. jis sugrįžo į rankas kinų karo vadams.

1950 m. teritorija prijungta prie Kinijos Liaudies Respublikos ir Sičuano. 1955 m. suformuota autonominė prefektūra.

Savivaldybės

Prefektūrą sudaro 1 miestas ir 17 apskričių:

Žemėlapis	#	Pavadinimas	Kiniškai	Pinyin	Tibetietiškai	Wylie	Gyventojų (2010 m.)	Plotas (km²)	Tankumas (/km²)
	1	Kangdingas	康定市	Kāngdìng Shì	དར་མདོ་གྲོང་ཁྱེར་	dar mdo grong khyer	130,142	11,486	11.33
	2	Ludingas	泸定县	Lúdìng Xiàn	ལྕགས་ཟམ་རྫོང་	lcags zam rdzong	83,386	2,165	38.51
	3	Danba	丹巴县	Dānbā Xiàn	རོང་བྲག་རྫོང་	rong brag rdzong	59,696	4,656	12.82
	4	Dziulongas	九龙县	Jiǔlóng Xiàn	བརྒྱད་ཟུར་རྫོང་	brgyad zur rdzong	62,133	6,766	9.18
	5	Jadziangas	雅江县	Yǎjiāng Xiàn	ཉག་ཆུ་རྫོང་	nyag chu rdzong	50,225	7,558	6.64
	6	Davu (Daofu)	道孚县	Dàofú Xiàn	རྟ་འུ་རྫོང་	rta 'u rdzong	55,396	7,053	7.85
	7	Luhuo	炉霍县	Lúhuò Xiàn	བྲག་འགོ་རྫོང་	brag 'go rdzong	46,558	4,601	10.11
	8	Garzė	甘孜县	Gānzī Xiàn	དཀར་མཛེས་རྫོང་	dkar mdzes rdzong	68,523	7,303	9.38
	9	Sinlongas	新龙县	Xīnlóng Xiàn	ཉག་རོང་རྫོང་	nyag rong rdzong	50,393	8,570	5.88
	10	Dege	德格县	Dégé Xiàn	སྡེ་དགེ་རྫོང་	sde dge rdzong	81,503	11,025	7.39
	11	Baiju	白玉县	Báiyù Xiàn	དཔལ་ཡུལ་རྫོང་	dpal yul rdzong	56,290	10,386	5.41
	12	Sersiu	石渠县	Shíqú Xiàn	སེར་ཤུལ་རྫོང་	ser shul rdzong	80,834	24,944	3.24
	13	Sertaras	色达县	Sèdá Xiàn	གསེར་ཐར་རྫོང་	gser thar rdzong	58,606	9,332	6.28
	14	Litangas	理塘县	Lǐtáng Xiàn	ལི་ཐང་རྫོང་	li thang rdzong	69,046	13,677	5.04
	15	Batangas	巴塘县	Bātáng Xiàn	འབའ་ཐང་རྫོང་	'ba' thang rdzong	48,649	7,852	6.19
	16	Siangčengas	乡城县	Xiāngchéng Xiàn	ཕྱག་འཕྲེང་རྫོང་	phyag 'phreng rdzong	33,170	5,016	6.61
	17	Daočengas	稻城县	Dàochéng Xiàn	འདབ་པ་རྫོང་	'dab pa rdzong	31,113	7,323	4.24
	18	Derongas	得荣县	Déróng Xiàn	སྡེ་རོང་རྫོང་	sde rong rdzong	26,209	2,916	8.98

Tautinė sudėtis

• tibetiečiai – 78,37 %
• haniai – 18,24 %
• i – 2,56 %
• čiangai – 0,32 %
• hujai – 0,24 %

Prefektūroje yra didelė lingvistinė įvairovė. Čia vartojamos tibetiečių ir čiangų kalbos. Svarbiausios čiangų kalbos yra guičiongų (Kangdingas), muya (Ludingas), giarongų (Danba), pietinių pumių (Dziulongas), žabų (Jadziangas), horpų (Davu), čiueju (Sinlongas) ir kt.