Galvos skausmas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Karikatūra, vaizduojanti galvos skausmą

Galvos skausmas – sveikatos sutrikimas arba ligos simptomas, pasireiškiantis skausmingais pojūčiais galvos ir kaklo srityje.

Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Galvos skausmas drauge su nugaros skausmu priskiriamas dažniausiems sveikatos sutrikimams. Kasdieniu galvos skausmu skundžiasi apie 4–5 %, pasikartojančiais (chroniškais) – apie 70 % žmonių, Bent kartą per metus galvos skausmą jaučia 80 % vyrų ir moterų. Kas ketvirtas žmogus bent kartą per dvi savaites vartoja skausmą malšinančias priemones.

Klasifikacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šiuolaikinei medicinai žinoma daugiau kaip 220 skirtingų galvos skausmo rūšių. Galvos skausmai skirstomi pagal atsiradimo priežastį ir pobūdį, tačiau kliniškai abi klasifikacijos nėra griežtai atribotos.

Pagal priežastis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • pirminiai (pasitaiko dažniausiai) – kai pats galvos skausmas jau yra liga; priežastys dar nėra visiškai ištirtos, todėl dažnai pirminius galvos skausmus sunku išgydyti (pvz., migrena, spaudimo sukeltas skausmas, klasterinis galvos skausmas);
  • antriniai (simptomatiniai) – pasireiškia kaip kitus sveikatos sutrikimus lydintys reiškiniai (pvz., po traumų, sergant meningitu ir kt.).

Pagal pobūdį[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kitos galvos skausmo formos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • galvos skausmas, kurį sukelia žandikaulio sąnario sutrikimai (apie 60 % chroniškų galvos skausmų yra susiję su kramtomosios sistemos sutrikimais: dantų arba sąkandžio problemomis ir pirmiausia žandikaulio sąnario funkcijos sutrikimais)
  • „Hemicrania continua“ – ilgalaikis pusės galvos skausmas, gali būti lydimas ašarojimo ir slogos