Galininkas
Galininkas (sen. gr. αἰτιατική, lot. casus accusativus; accusativus 'kaltinamasis') – linksnis, atsakantis į klausimą ką?[1] Nominatyvinės-akuzatyvinės (vardininko-galininko) struktūros kalbose galininkas reiškia objektą, į kurį nukreiptas tiesioginis veiksmas, galininkas eina tiesioginiu papildiniu: liet. skaitau knyg-ą, rus. читаю книг-у, lot. libr-um lego.[2] Ergatyvinės struktūros kalbose galininko nėra, jo paskirtį atlieka absoliutyvas (kitaip žiūrint – vardininkas).[3] Lotyniškas šio linksnio pavadinimas yra vertinys iš senosios graikų kalbos galininko pavadinimo αἰτιατική, reiškiančio 'priežastinis' ir 'kaltinamasis'.
Visose indoeuropiečių kalbose, taip pat ir baltų prokalbėje, bevardės giminės galininkas ir vardininkas sutampa. Šiuolaikinis požiūris toks, kad šitaip atsitiko dėl seniausiais laikais indoeuropiečių prokalbėje turėtos gyvųjų dalykų giminės, kuri vėliau skilo į vyriškąją ir moteriškąją gimines, o negyvųjų virto bevarde. Dabartinėse slavų kalbose galininkas paprastai sutampa su kitais linksniais (vardininku, kilmininku), išskyrus -a-, -ia- kamienų daiktavardžius. Vokiečių kalboje dėl artikelio (silpnojoje ir mišriojoje linksniuotėse – ir dėl galūnės) skiriasi vyriškosios giminės daiktavardžių galininkas ir vardininkas, kitų giminių sutampa.
Lietuvių bendrinėje kalboje daiktavardžių galininkas visada skiriasi nuo vardininko, tačiau tarmėse šie linksniai kartais tarpusavyje konkuruoja: reikia darbas / darbą dirbti, pienas / pieną gerti sveika, skauda galva / galvą. Lietuvių kalboje galininkas su neiginiu visada keičiamas neiginio kilmininku: turiu seserį, bet neturiu sesers, skaičiuoju obuolius, bet neskaičiuoju obuolių. Kalbant apie neapibrėžtą kiekį, galininkas keičiamas dalies kilmininku (partityvu): pirkau tris rožes, bet pirkau rožių (neaišku kiek, ne visas). Taip pat galininkas nevartojamas su skaitvardžiais '10–19' ir lygiais dešimčių, šimtų, tūkstančių ir t. t. pavadinimais: matau vieną žmogų, du … devynis žmones, bet matau dešimt, vienuolika, dvidešimt, šimtą, tūkstantį, tris tūkstančius dvidešimt… žmonių.
Galininkas gali eiti su prielinksniais. Lietuvių kalboje su šiuo linksniu vartojami prielinksniai apie, aplink, į, pagal, pas, paskui, per, prieš, pro, už ir kt.[1]
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 „Gramatinės daiktavardžių kategorijos“ (PDF). Lietuvių kalbos žinynas. Nuoroda tikrinta 2020-11-23.
- ↑ Vytautas Ambrazas (2004-08-20). „Galininkas“. VLE. Nuoroda tikrinta 2020-12-02.
- ↑ Axel Holvoet (2004-02-02). „Ergatyvinė konstrukcija“. VLE. Nuoroda tikrinta 2020-12-02.
|
Šis straipsnis apie kalbas yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |
| |||||