Fuerteventura
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Fuerteventura (isp. Fuerteventura) – Kanarų salyno, priklausančio Ispanijai, sala Atlanto vandenyne. Didžiausias salos ilgis 100 km, plotis – 31 km. Jos plotas 1660 km² (antra pagal dydį Kanarų salyno sala, po Tenerifės).
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pirmieji gyventojai į šią salą atvyko iš Šiaurės Afrikos. Žodžiai Majorero arba Maho, kilę iš žodžio mahos, kuris reiškia avalynę iš ožkos odos, kurią avėjo čiabuviai, dar ir dabar vartojami įvardyti Fuerteventuros salos gyventojus.
Jie gyveno olose, urvuose, požeminiuose būstuose. Kasinėjant keli iš būstų tipų buvo atrasti. Juose buvo rasta senovinių darbo įrankių, puodų. Antikos laikais sala buvo vadinta Planaria. Sala pavadinta būtent šitaip, nes ji plokščia, o žodis "Planaria" tai ir reiškė.
XI a. pr. m. e. į salą atvyko kolonistai finikiečiai. 850 m. pr. m. e. salą, pavadinęs Insulae Fortunatae, kūrinyje „Odisėjas“ paminėjo Homeras.
Maždaug 1340-aisiais į salą atvyko ispanų, portugalų ekspedicijos.
1405-aisiais salą užkariavo prancūzų karvedys Jean de Bethencourt ir jos sostinę pavadino savo vardu – Betancuria. 1835-aisiais sostine tapo Puerto del Rosario. Manoma, kad dabartinis salos pavadinimas kilo iš karvedžio pasakytų žodžių „Que forte aventure“, reiškiančių „Koks didelis nuotykis“. Kita salos vardo kilmės teorija sako, kad pavadinimas tiesiog reiškia „Stiprus vėjas“.
1912-aisiais Kanarų salos iškovojo savivaldą nuo Ispanijos. 1927 m. Fuerteventura tapo Gran Kanarijos regionu. 1940 m. saloje jau veikė oro uostas. Jis vis dar matyti vakarinėje Puerto del Rosarijo miesto dalyje, pakeliui į Tindajos miestą. 1960 m. saloje ėmė vystytis turizmas, mat tuo metu čia buvo pastatytas dabartinis oro uostas El Matoralio mieste, atsirado viešbučių.
Salos vietos valdžia (cabildo insular) yra įsikūrusi Puerto del Rosarijo mieste. 2003 m. saloje gyveno beveik 75 tūkst. žmonių.
Fuerteventura yra prie Afrikos krantų, todėl afrikiečiai rizikuoja gyvybėmis ir valtimis į ją plaukia iš Maroko, siekdami patekti į Europos Sąjungą.
Fuerteventuros sala yra padalinta į šešias savivaldybes – Antigva, Betankurija, La Oliva, Pachara, Puerto del Rosarijas, Tuinechė.
Geologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Fuerteventura – seniausia Kanarų salyno sala, susiformavusi prieš maždaug 20 milijonų metų po ugnikalnio išsiveržimo. Aukščiausias salos taškas – Chandijos kalnas (807 m) pietvakarinėje salos dalyje. Siauriausia salos vieta siekia 5 km. Salą sudaro dvi dalys – šiaurėje Maxorata ir pietvakariuose Chandijos pusasalis. Nors ši sala ir seniausia iš Kanarų salyno salų, gyventojai į ją atsikraustė vėliausiai.
Klimatas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Sala yra toje pačioje geografinėje platumoje kaip ir Florida (JAV) bei Meksikas (Meksika), todėl temperatūra čia retai nukrenta žemiau 18 °C arba pakyla aukščiau 24 °C.
Žiemą aukščiausia temperatūra būna 21 °C, žemiausia 15 °C. Vasarą temperatūra aukščiausiai pakyla iki 27 °C, žemiausiai nukrenta iki 20 °C. Per metus kritulių iškenta apie 150 mm, daugiausiai jų pasitaiko žiemą. Saloje pastebimas reiškinys vadinamas „Calima fenomenu“. Smėlio audros, siaučia pietvakarių kryptimi nuo Levečės Ispanijoje iki Sacharos dykumos. Tuomet oro temperatūra pakyla dešimčia laipsnių, oras būna drėgnas, vėjas neša smėlį, kartais skėrius, todėl pablobėja matomumas.
Lankytini objektai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Corralejo ir El Jable vietovės – jos yra salos šiaurėje. Šiose vietovėse susiformavusios įspūdingos smėlio kopos, gražūs paplūdimiai bei įlankos. Šiose vietovėse dažniausiai plaukioja banglentininkai. Banglenčių sportas populiarus ir vakarų pakrantėje, nes šiose vietose bangos būna didžiausios.
Iš viso Fuerteventuros salos pakrantėje yra apie 150 paplūdimių. Fuerteventuros paplūdimiai – ilgiausi visame Kanarų salyne. Sakoma, kad ši sala yra rojus saulės, paplūdimių ir vandens sporto entuziastams. Iš viso 50 km salos pakrantės driekiasi baltas smėlis, 25 km – juodas gargžduotas krantas.
Cofete paplūdimyje, kuris yra vakarinėje Jandia vietovės dalyje yra įspūdingas namas „Villa Winter“. Jis pastatytas ant jūros kranto visiškai tuščiame paplūdimyje, aplink jį daugiau nieko nėra.
Į Playa de Garcey krantą per audrą 1994 m. sausio 18 d. išmestas prabangus kruizinis laivas „SS America“.
