Francesco Salviati

Frančesko Salviati portretas. (1568 m. iliustracija Giorgio Vasari „Le Vite“)

Frančeskas Salviatis (it. Francesco Salviati, tikr. Francesco de’ Rossi, apie 1510 m. – 1563 m. lapkričio 11 d.) – italų XVI a. vėlyvojo renesanso dailininkas-manieristas iš Florencijos. Tapė alegorines, istorines freskas, portretus, religinius paveikslus.

Biografija

Frančeskas de Rosis gimė apie 1510 m. Florencijoje, aksomo audėjo Michelagnolo de' Rossi šeimoje. Tėvas jį tikėjosi taip pat tapsiant šeimos amato meistru, tačiau Frančeską traukė piešimas ir meniškų metalo dirbinių kalimas. Vaikas parodė sugebėjimų auksakalystėje ir buvo pradėjo mokintis dėdės auksakalio dirbtuvėje. Vėliau mokėsi tapybos pas Giuliano Bugiardini ir Roberto Marone. Susipažino su Giorgio Vasari, kuris jam parūpindavo Andrea del Sarto piešinių, kurio dirbtuvėje mokėsi. 1529 m. Frančeskas pats įstojo mokintis pas Andrea del Sartą.

1530 m. Frančeskas, kaip jaunas perspektyvus dailininkas, buvo finansuotas Romos kardinolo Giovanni Salviati, kurio garbei prisiėmė pravardę Salviati. Dar Frančeskas buvo žinomas pravarde Cecchino del Salviati. Romoje Frančeskas studijavo skulptūrą pas Baccio Bandinelli, ėmė pavyzdžio iš Mikelandželo ir Rafaelio freskų. Dar labiau suartėjo su Giorgio Vasari, su kuriuo dirbo ties freskomis kardinolo Salviati rūmuose. Romoje 1533-35 m. Frančeskas dirbo San Francesco a Ripa bažnyčioje ir, su Jacopino del Conte, 1538 m. − San Giovanni Decollato oratorijoje. 1540 m. kartu su Giorgio Vasari jis dirbo Bolonijoje, po to persikėlė į Veneciją, kur atliko dekoravimo darbų Grimani rūmuose.

Jau susikūręs vardą Frančeskas Salviatis pradėjo gauti kapitalinių užsakymų. 1543-45 m. jis atliko freskas Florencijos Vekjo rūmų audiencijų salėje Sen. Romos tirono Furijaus Kamilo gyvenimo tema, kurios buvo netiesioginis tuometinio Toskanos didžiojo hercogo Kozimo I Medičio valdžios šlovinimas. 1547 m. jis atliko altorinį paveikslą „Nuėmimas nuo kryžiaus“ Šv. Kryžiaus bazilikoje. Frančeskas Salviatis nuolat keliaudavo į Romą, kur gaudavo užsakymų. 1553 m. atliko freskas Romos Sacchetti rūmuose. 1554 m. trumpam keliavo į Prancūziją, Fontenblo, tačiau jo darbai Prancūzijoje neišliko. Kitas stambus jo projektas buvo freskos Romos Farnezės rūmuose, kurias po menininko mirties užbaigė Taddeo Zuccari. Paskutinis Frančesko darbas buvo „Aleksandro III ir Frydricho Barbarosos susitikimas“ Vatikane, kurio dėl mirties nebaigė.

Frančeskas Salviatis mirė 1563 m. lapkričio 11 d. Romoje, palaidotas San Gieronimo bažnyčioje. Didelės apimties biografiją 1568 m. apie jį parašė dailininką gerai pažinojęs Giorgio Vasari. Frančeskas Salviatis stilistiškai priklausė manieristinei Florencijos-Romos mokyklai. Jo darbuose jaučiama Giulio Romano ir Parmigianino įtakos. Portretai bendrai panašūs į Bronzino. Gyvenimo metu Frančeskas Salviatis kūrė gobelenus.

Darbų galerija

• 
  „Furijaus Kamilo triumfas“ (1543-45, Vekjo rūmai, Florencija)
• 
  „Hekatė“ (arba „Mėnulis“, 1543-45, Vekjo rūmai, Florencija)
• 
  „Nuėmimas nuo kryžiaus“ (1547, Šv. Kryžiaus bazilikos muziejus, Florencija)
• 
  „Jaunuolio portretas“ (apie 1543-45, Poldi Pezzoli muziejus, Milanas)
• 
  „Margelės Marijos karūnavimas“ (apie 1550, Vatikano pinakoteka, Vatikano muziejai)
• 
  „Farnezių giminės istorija“ (1558, Farnezės rūmai, Roma)
• 
  „Apraudojimas“ (Breros pinakoteka, Milanas)

Nuorodos

• Francesco Salviati WGA tinklalapyje
• Francesco SalviatiJ. Paul Getty muziejaus tinklalapyje
• Francesco Salviati Kanados nacionalinės galerijos tinklalapyje Archyvuota kopija 2013-10-17 iš Wayback Machine projekto.
• Francesco Salviati Encyclopaedia Britannica tinklalapyje
• Francesco Salviati biografija Giorgio Vasari „Le Vite“ (anglų k.)^{[neveikianti nuoroda]}