Folsomo kultūra

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Folsomo kultūros arealas
Folsomo tipo antgalis

Folsomo kultūra – paleolito archeologinė kultūra, pavadinta pagal 1926 m. Dž. Figinso aptiktą ir 19261927 m. tyrinėtą 23 bizonų griaučių radimvietę netoli Folsomo miesto (Naujosios Meksikos valstija, JAV).

Arealas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Folsomo kultūra 9-8 tūkstantmetyje pr. m. e. buvo paplitusi Šiaurės Amerikos Centrinėse ir Didžiosiose lygumose. Folsomo kultūra – vėlyvoji paleoindėnų kultūra. Susiklostė iš Kloviso kultūros.

Kultūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Folsomo kultūros kelių šeimų grupės kūrė mažas laikinas gyvenvietes, kartais vienoje vietoje apsigyvendavo ilgam; Lingenmejerio gyvenvietėje (Kolorado valstija) aptiktas kultūrinis sluoksnis su atvirų židinių liekanomis, gyvūnų kaulais, dirbiniais. Gyventojai vertėsi žvejyba, medžiokle – medžioti bizonai, elniai, kalnų avinai, rinko maistą. Naudojo akmeninius – iš titnago, certo, obsidiano, chalcedono, kvarco padarytus dirbinius – įvairius antgalius, gremžtukus, rėžtukus, peilius, grąžtus. Iš kaulo ir rago darė cilindrinius antgalius, adatas, karolius. Folsomo kultūrai būdingas 2–8 cm ilgio lapo pavidalo antgalis įgaubtu pagrindu su plokščiu išilginiu nuskėlimu vienoje, kartais abiejose pusėse, vad. Folsomo tipo antgalis. Dauguma radimviečių – laikinos medžiotojų stovyklos; Lipskombo stovykloje rasta apie 50 bizonų liekanų. Manoma, Folsomo kultūrą pakeitė Plano kultūra.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Egidijus ŠatavičiusFolsomo kultūra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 173 psl.