Fobas (palydovas)

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Fobas

Atradimas
Atradėjas	Asaph Hall
Atrastas	1877 m. rugpjūčio 18 d.
Orbitos charakteristikos
Didžioji pusašė	9377,2 km
Orbitos ilgis	58 915 km
Ekscentricitetas	0,0151
Periapsis	9235,6 km
Apoapsis	9518,8 km
Apskriejimo periodas	0,318 910 23 d 7 val. 39,2 min
Vidutinis greitis orbitoje	2,138 km/s
Posvyris	1,093° (į Marso ekvatorių) 26,04° (į ekliptiką)
Planetos palydovas	Marso
Fizinės charakteristikos
Vidutinis skersmuo	22,2 km (26,8×21×18,4)
Suplokštėjimas	0,31–0,12
Paviršiaus plotas	6 084 km²
Tūris	5 422 km³
Masė	1,07×1016 kg
Vidutinis tankis	1,9 g/cm³
Laisvojo kritimo pagreitis	8,4–1,9 mm/s²
Pabėgimo greitis	0,011 km/s
Sukimosi apie ašį greitis	11 km/h
Ašies posvyris	0°
Albedas	0,07
Paviršiaus temperatūra	~233 K
Atmosferos charakteristikos
Atmosferos neturi

Fobas – didžiausias ir arčiausias iš dviejų Marso gamtinių palydovų, pavadintas senovės graikų mitologijos baimės dievo vardu. Fobas buvo Arėjaus (romėnų mitologijoje atitikmuo – Marsas) sūnus. Fobo orbita yra artimiausia planetai iš gamtinių palydovų, žinomų Saulės sistemoje. Jis skrieja nutolęs mažiau nei 6000 km nuo Marso paviršiaus. Jis taip pat vienas iš mažiausių gamtinių palydovų Saulės sistemoje.

Atradimas

Teleskopas, kuriuo atrastas Fobas

Anglų rašytojas Džonatanas Sviftas (1667–1745), 1726 m. išleisto kūrinio „Guliverio kelionės“ trečiojoje dalyje aprašo skraidančią Laputos salą, kurios astronomai labai tiksliai nuspėję Marso palydovų skaičių ir orbitas. Kūrinys išleistas daugiau nei prieš šimtą metų iki Marso palydovų atradimo.

Fobą 1877 m. rugpjūčio 18 d. US Naval Obervatory Vašingtone atrado amerikiečių astronomas Asafas Holas. Tai įvyko apie 9 val. 14 min. Grinvičo laiku. Tas pats astronomas atrado ir kitą Marso palydovą Deimą.

Pavadinimą šiam palydovui pasiūlė Henris Madanas (1838–1901) iš Itono koledžo (D. Britanija).

Fobą iš arti nufotografavo Mariner 9 (1971 m.), Viking 1 (1977 m.), Fob 2 (1988 m.), Mars Global Surveyor (1998 ir 2003 m.) ir Mars Express (2004 m.) kosminiai aparatai.

Orbitos charakteristikos

Fobo apskriejimas

Fobas orbita aplink Marsą apskrieja greičiau, nei Marsas apsisuka apie savo ašį. Jis pateka planetos vakaruose, tolygiai juda dangaus skliautu ir po 4 val. 15 min. (arba mažiau) nusileidžia rytuose. Tai įvyksta du kartus per dieną kas 11 val. 6 min. Fobas yra taip arti Marso paviršiaus, kad jo neįmanoma stebėti esant planetoje už 70,4° platumos (Fobas čia būna žemiau horizonto).

Tokia artima Marsui Fobo orbita reiškia, kad Fobas galimai „nukris“ ant planetos paviršiaus arba bus sunaikintas. Apskaičiuota, kad per 100 metų Fobas 1,8 metru priartėja prie Marso ir per 50 milijonų metų jis pasieks Marso paviršių arba suskils ir taps planetos žiedais.

Žiūrint iš Fobo, Marsas būtų 6400 kartų didesnis ir 2500 kartų ryškesnis nei Žemė, žiūrint į ją iš Mėnulio.

Fizinės charakteristikos

Fobas yra nesferinės figūros, jo matmenys 27 × 21,6 × 18,8 km. Turi nemažai kraterių, kurių didžiausias Stickney krateris, pavadintas mergautinės Fobo atradėjo žmonos pavarde. Fobas išraižytas griovių ir ruožų, panašių į kanjonus, kurie yra 30 m gylio, 100–200 m pločio ir iki 20 km ilgio.

Fobas yra tamsus dangaus kūnas, manoma, kad jis sudarytas iš C-tipo medžiagų, kurių pagrindas anglis. Jis panašus į C-tipo asteroidus iš asteroidų žiedo, esančio tarp Marso ir Jupiterio planetų. Be viso to, Fobo tankis yra per mažas, kad jis būtų gryna ir ištisinė uola. Manoma, kad jis sudarytas iš uolų ir ledo. TSRS kosminis aparatas Fob 2 aptiko silpną bet nuolatinį dujų iš Fobo išsiskyrimą. Deja, Fob 2 buvo prarastas prieš nustatant šių išsiskiriančių medžiagų sudėtį. Iš paskutinių Mars Global Surveyor nuotraukų nustatyta, kad Fobo paviršius padengtas apie 1 metro storio dulkių sluoksniu, panašiu į Mėnulio.

Labiausiai tikėtina, kad Fobas yra asteroidas iš Saulės sistemos asteroidų žiedo, kuris pateko į Marso gravitacijos lauką.

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.