Faustina Kovalska

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Marija Faustina Kovalska
lenk. Maria Faustyna Kowalska
Šventoji
Gimimo vardas lenk. Helena Kowalska
Gimė 1905 m. rugpjūčio 25 d.
Głogowiece
Mirė 1938 m. spalio 5 d. (33 metai)
Krokuvoje
Tautybė lenkė
Šventasis
Kanonizuotas 2000 m. balandžio 30 d.
Kanonizavo Jonas Paulius II
Veikla Lenkijos vienuolė, mistikė, Romos katalikų bažnyčios šventoji.
Vikiteka Faustina Kovalska
Parašas
Šv. Faustinos namelis Vilniaus Antakalnyje V. Grybo g. 29A

Marija Faustina Kovalska (lenk. Maria Faustyna Kowalska, tikr. Helena Kowalska, Šv. Faustina, 1905 m. rugpjūčio 25 d. Głogowiece – 1938 m. spalio 5 d. Krokuvoje) – Lenkijos vienuolė, mistikė, Romos katalikų bažnyčios šventoji.

Gimė skurdžioje ir pamaldžioje valstiečių šeimoje. Buvo trečia iš dešimties vaikų ir pakrikštyta Helenos vardu. 3 metus mokėsi mokykloje, tačiau nuo 15-os metų metė mokyklą ir pradėjo dirbti, kad galėtų padėti savo šeimai. Nuo 17-os metų prašė tėvų leidimo stoti į vienuolyną, bet šie jai neleido. Pagaliau 1925 m. rugpjūčio 1 d. Helenai atsivėrė Dievo Motinos Gailestingumo seserų vienuolyno Varšuvoje durys. Pasibaigus postulatui, ji išvyko į noviciato namus Krokuvoje. Ten 1926 m. kovo 30 d. įvilktuvėse ji gavo abitą ir vienuolės Marijos Faustinos vardą. Po 2 metų ji davė laikinuosius, o 1933 m. gegužės 1 d. - amžinuosius skaistumo, neturto ir klusnumo įžadus. 1929 m. vasarį buvo trumpam atvykusi į Vilnių. Davusi amžinuosius vienuolinius įžadus, nuo 1933 m. gegužės 25 d. gyveno Vilniuje, čia patyrė Jėzaus apsireiškimų, kuriuos užrašė savo dienoraštyje. Vilniuje Faustinos dvasios tėvas buvo prof. kun. Mykolas Sopočka (1888–1975 m.), kuris ir paskatino vienuolę rašyti savo sielos dienoraštį. Jo padedama Faustina ėmėsi skelbti Viešpaties Gailestingumą. Kunigas Mykolas Sopočka taip pat susitarė su dailininku Eugenijumi Kazimirovskiu, kad jis nutapys Išganytojo atvaizdą pagal Faustinos regėjimus. Paveikslas buvo pradėtas tapyti 1934 m. sausio 2 d. Vienuolė pusę metų lankėsi dirbtuvėje kas savaitę, kad nurodytų klaidas bei patikslintų detales. 1934-ųjų birželį buvo nutapytas pirmasis Dievo Gailestingumo paveikslas. Iš Vilniaus 1936 m. Faustina perkelta į Varšuvą, vėliau į Krokuvą. Visur ji dirbo paprastą darbą: virėjos, daržininkės, durininkės. Gyvendama Krokuvos vienuolijos namuose, ji pasiligojo ir du kartus gydėsi Prodniko ligoninėje (dab. šventojo Jono Pauliaus II lig.) greta Krokuvos. 1938 m. rugsėjo 17 d. slaugytoja ses. Alfreda Pokora seserį Faustiną iš Prodniko parveža į Lagievnikų vienuolyną, kur spalio 5 d. 22:45 val. sesuo Marija Faustina Kovalska po ilgų kantriai kentėtų kančių iškeliauja pas Viešpatį. Jos palaikai buvo palaidoti Krokuvoje - Lagievnikuose, Dievo Motinos Gailestingumo seserų vienuolyno kapinėse, bendrame kape, dabar Lagievnikų vienuolyno koplyčios altoriuje.

2000 m. balandžio 30 d. Jonas Paulius II Faustiną Kovalską kanonizavo – paskelbė šventąja ir įsteigė Dievo Gailestingumo sekmadienį.[1][2]

Lietuvoje jos vardu pavadinta Skaidiškių Dievo Gailestingumo apaštalės Šv. Faustinos koplyčia.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]