Fagus gamykla

Šis straipsnis apie gamyklą. Apie bukinius medžius skaitykite straipsnyje Fagus.

51°59′01″š. pl. 9°48′40″r. ilg. / 51.983611°š. pl. 9.811111°r. ilg. / 51.983611; 9.811111

Fagus gamykla
Pasaulio paveldo sąrašas

Vieta	Vokietija
Tipas	Kultūrinis
Kriterijus	ii, iv
Nuoroda	(angl.) (pranc.): 1368
Regionas**	Europa
Įrašymo istorija
Įrašas	2011 (35-oji sesija)
Vikiteka:	Fagus gamykla
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą.

Alfeldo Fagus gamykla (vok. Fagus-Werk) – batų kurpalių gamykla Alfelde, 55 km į pietus nuo Hanoverio, Žemutinėje Saksonijoje, Vokietijoje. Pagrindinis gamyklos statinys žinomas kaip etaloninis ankstyvosios modernizmo architektūros pavyzdys, pastatytas nuo 1911 iki 1913 m., galutinai užbaigtas su papildomais statiniais ir interjerais 1925 m. Visoje teritorijoje yra apie 10 įvairios paskirties gamybinių pastatų. Praėjus šimtmečiui, moderni XX a. pradžioje iškilusi gamykla tebestovi mažai pakeista, veikianti. 2011 m. pripažinta UNESCO pasaulio paveldo objektu.

Projektas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Projekto užsakovas siekė turėti naujovišką pramoninį statinį, išreiškiantį jo kompanijos radikalų proveržį iš praeities, juolab ir ir gaminama produkcija avalynės pramonei buvo palyginti novatoriška. Iki tol gamyklų pastatai pasižymėjo gana nuobodžia architektūra: betoniniai stačiakampiai korpusai su mažais langais, pilkais eksterjerais ir dar tamsesniais interjerais. Projekto autoriais buvo architektai modernistai, Bauhaus pradininkas Valteris Gropijus ir Adolfas Mejeris, rėmęsi anksčiau statytos AEG turbinų gamyklos Berlyne patyrimu, JAV pramonės objektų pavyzdžiais.

Fagus gamykla pastatyta palei geležinkelio Hanoveris–Kaselis liniją, kad būtų galima lengvai pakrauti ir gabenti prekes, o architektai labiau akcentavo nuo geležinkelio pusės matomą fasadą, kuris atsiveria pravažiuojančių traukinių keleiviams. Fagus statinys buvo išskirtinis – gausiai įstiklintas dideliais fasadų langais ir stoglangiais, laisvais kampais be masyvių atraminių kolonų, pabrėžiantis natūralų apšvietimą ir geras darbo sąlygas. Statinio nešančiosios konstrukcijos eksterjere praktiškai nematomos, nes jos išreikštos tik siauromis plytų vertikalėmis, skaidančiomis lygų stiklinių langų fasadą. Horizontaliose perdangų zonose tarp aukštų sudėtos metalo lakštų juostos. Langų stiklai įtvirtinti „L“ profilio metalinėse konstrukcijose, kurias laiko konsolinės fasado atramos.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Götz, Jürgen. "Maintaining Fagus", in Jaeggi (2000) pages 133-141
Jaeggi, Annemarie (2000). Fagus: Industrial Culture from Werkbund to Bauhaus, New York, Princeton Architectural Press. ISBN 1-56898-175-9

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]