Esteris

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Karboksirūgšties esteris

Esteris – organinis junginys, turintis R1–COOR2 funkcinę grupę (R1, R2 – radikalai, gali būti vienodi arba skirtingi). Esteriai gaunami alkoholiams reaguojant su karboksirūgštimis.

Gavimo schema[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

R1COOH+ R2OH ↔ R1COOR2 + H2O

Šios reakcijos vykimo sąlyga yra stiprios rūgšties, pvz., H2SO4, arba vandens atėmėjo, pvz., bevandenis vario (II) sulfatas, dalyvavimas. Ši esterių susidarymo reakcija vadinama Fišerio esterifikacijos reakcija.

Riebalai – glicerolio ir riebalų rūgščių esteriai.

Gaminamo esterio išeiga padidėja naudojant vandenį sugeriančias medžiagas (pvz., koncentruotą H2SO4) arba nuolat iš reakcinio mišinio pašalinant pasigaminantį esterį.

Nomenklatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

IUPAC nomenklatūroje esterių galūnė yra -atas. Pvz.:

  • C2H5COOC2H5 – etilpropanoatas
  • CH3COOCH3 – metilacetatas
  • CH3COOCH2CH2CH2CH2CH3 – pentilacetatas

Fizikinės savybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lengvesni už vandenį
  2. Lakūs.
  3. Aliejingos konsistencijos
  4. Nedidelės molekulinės masės esteriai tirpūs vandenyje, o didelės – netirpūs.
  5. Malonaus kvapo skysčiai, pvz.:
    1. Etilbutanoatas – ananasų kvapo.
    2. Izopentiletanoatas – kriaušių kvapo.
    3. Metilbutanoatas – obuolių kvapo.
    4. Izobutiletanoatas – bananų kvapo.
    5. Etilmetanoatas – romo kvapo.

Cheminės savybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Esteriai hidrolizuojasi. Hidrolizė vykdoma rūgščioje terpėje:

CH3COOCH3 + H2O ↔ CH3COOH + CH3OH

Galima hidrolizuoti ir šarmais, kaitinant:

CH3COOCH3 + NaOH → CH3COONa + CH3OH
CH3COONa + H2SO4 → CH3COOH + NaHSO4

Panaudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Kvepalų gamybai.
  2. Kosmetikos gamybai.
  3. Maisto pramonėje.
  4. Medicinos preparatų gamybai.
  5. Lakų gamybai.