Ernests Brastinš

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ernests Brastinš
Gimė 1892 m. spalio 15 d.
Lielstraupės valsčius, Vidžemės gubernija, Rusijos imperija
Mirė 1942 m. sausio 28 d. (49 metai)
Rusijos TFSR, Tarybų Sąjunga
Veikla istorikas, archeologas, kraštotyrininkas
Vikiteka Ernests Brastinš

Ernestas Brastinis (1892 m. spalio 15 d. Vidžemės gubernijoje, Rusijos imperijoje – 1942 m. sausio 28 d. Rusijos TFSR, Tarybų Sąjungoje) – Latvijos rašytojas, istorikas, archeologas ir kraštotyrininkas.

E. Brastinio paminklas Rygoje

Rinko medžiagą apie senovės latvių šventyklas bei pilis ir mitologiškai nagrinėjo latvių dainas. 1922 m. įkūrė „Dievturių“ judėjimą. 1932 m. parašė „Dievturių katekizmą“ („Cerokslis“). 1940 m. sovietai okupavo Latviją, dievturius uždraudė, o E. Brastinį nužudė Rusijos kalėjime. 2006 m. jam pastatytas paminklas Kronvaldo parke Rygoje.[1]

Biobliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Cerokslis: Dievturības katēchisms. – ASV Latvju dievtuŗu sadraudze: Čikāga, 1966. 71 lpp.
  • Latvju Dievadziesmas. – ASV Latvju dievtuŗu sadraudze, 1980.
  • Latvju tikumu dziesmas. – [Atkārt. izd.] Zvaigzne ABC: Rīga, 1996. 215 lpp. ISBN 9984-560-27-9
  • Gadskārtas dziesmas, – Latvju dievtuŗu draudze, Rīga, 1929.
  • Mūsu dievestības tūkstošgadīgā apkarošana. – Junda: Rīga, 1994. 103 lpp. ISBN 9984-01-007-4
  • Tautai. Dievam. Tēvzemei (rakstu izl.) – Zvaigzne: Rīga, 1993. 191 lpp. ISBN 5-405-01293-9
  • Latvijas pilskalni. 1. sējums Kuršu zeme. – Rīga, 1923.
  • Latvijas pilskalni. 2. sējums Zemgale un Augšzeme. – Rīga, 1926.
  • Latvijas pilskalni. 3. sējums Latgale. – Pieminekļu Valde: Rīga, 1928.
  • Latvijas pilskalni. 4. sējums Vidzeme. – Rīga, 1930.
  • Latvija, viņas dzīve un kultūra. – GRĀMATU DRAUGS: Rīga, 1931, 240 lpp.
  • Beverīnas pilsvieta. – Zinātne: Rīga, 1992. 51 lpp. ISBN 5-7966-0928-9
  • Daiļā sēta. – ZEMNIEKA DOMAS: Rīga, 1926., 96 lpp.
  • Latvju rakstu kompozīcija. – Latvju dievturu draudze, 1978. 124 lpp.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Misāne A. „Dievturība Latvijas reliģisko un politisko ideju vēsturē“. // LU Reliģiski-filozofiski raksti, X /2005., 101.-117. lpp.
  • Mugurēvičs Ēvalds. „Latvijas vēsturiskās ģeogrāfijas jautājumi Ernesta Brastiņa darbos“. // Latvijas vēstures institūta žurnāls. 1992., Nr. 4., 16.-28. lpp.
  • Urtāns Jānis. Ernests Brastiņš – Latvijas pilskalnu pētnieks. // Latvijas vēstures institūta žurnāls. 1992., Nr. 4., 195.-200. lpp.
  • Bambals A. Dižvadoņa pēdas pazuda janvārī… (par Ernesta Brastiņa dzīvi un likteni) // Mājas Viesis. 2006. gada 27. janvāris.
  • Piemineklis Ernestam Brastiņam. // Kultūras Forums. 2006. gads. – 10. – 17.11.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Latvių senojo tikėjimo išpažinėjai dievturiai atidaro pirmąją šventyklą“. alkas.lt. Nuoroda tikrinta 2018-12-02.