Eratostenas
Eratostenas (gr. Eρατοσθένης; g. 276 m. – m. 194 m. pr. m. e.) – vienas žymiausių Senovės Graikijos matematikų, astronomas, geografas. Laikomas pirmuoju žmogumi, apytikriai apskaičiavusiu Žemės pusiaujo ilgį ir panaudojusiu Žemės aprašymui skirtą žodį "geographem". Be to, jis buvo vienas iš mokslu pagrįstos chronologijos pradininkų. Eratostenas sudarė vieną tiksliausių tuo metu Oikumenos žemėlapių.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Eratostenas gimė Kirėnijoje (dabartinė Libija), dirbo Aleksandrijoje. Buvo nevedęs. Kurį laiką užėmė Aleksandrijos antrojo bibliotekininko pareigas. Draugavo su Archimedu. Prieš mirtį apako.
Žemės spindulio išmatavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Žemės spindulio išmatavimas yra žinomiausias Eratosteno darbas.[1] Jis apskaičiavo, kad dienovidinio ilgis yra 252 000 stadijų (39 060 - 40 320 km), su tikrosios vertės paklaida nuo −2.4% iki +0.8%.[2] Kokį tiksliai metodą jis taikė yra nežinoma, nes matavimo aprašymas kartu su knyga „Apie Žemės matą“ neišliko. Tačiau išliko supaprastinta metodo versija, kurią aprašė Kleomedas.[3]
Taikant supaprastintą metodą stebimi du miestai, kurie yra tame pačiame dienovidinyje ir žinomas atstumas tarp jų. Vasaros saulėgrįžos vidurdienį kiekviename iš šių miestų yra išmatuojamas vertikalios lazdos metamas šešėlio ilgis ir nustatomas Saulės spindulių kritimo kampas. Pasirinkti miestai buvo Aleksandrija ir Sunas (šiuolaikinis Asuanas), o atstumą tarp miestų matavo profesionalūs bematistai (matuotojai žingsniais).[4] Taikant geometrinius skaičiavimus, Žemės perimetras yra išreiškiamas kaip atstumas tarp dviejų miestų, padalytas iš Saulės spindulių kritimo kampų pasirinktuose miestuose skirtumo, išreikšto apskritimo dalimi.
Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Russo, Lucio (2004). The forgotten revolution : how science was born in 300 BC and why it had to be reborn. Berlin: Springer. p. 68. ISBN 3-540-20396-6. OCLC 52945835.
- ↑ Russo, Lucio (2004). The forgotten revolution : how science was born in 300 BC and why it had to be reborn. Berlin: Springer. pp. 273–277. ISBN 3-540-20396-6. OCLC 52945835.
- ↑ Cleomedes, Caelestia, i.7.49–52.
- ↑ Martianus Capella, De nuptiis Philologiae et Mercurii, VI.598.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
|
Šis straipsnis apie Graikijos asmenybę yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |