Elnininkystė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Elnių banda Švedijoje

Elnininkystė – gyvulininkystės šaka; šiaurinių elnių auginimas ir panaudojimas žmogaus reikmėms. Kada įvyko elnių domestikacija nėra žinoma, tačiau jau apie 1000 m. pr. m. e. jie plačiai auginti šiaurės Sibire.

Elnininkystė yra vienas pagrindinių verslų poliarinėse srityse, kadangi dėl atšiauraus klimato ir trumpo vegetacinio laikotarpio žemdirbystei sąlygos sudėtingos, o kiti naminiai gyvūnai taip pat neprisitaikę prie didelių šalčių. Elnininkyste verčiasi šiaurės Sibiro tautos (nencai, chantai, dolganai, čiukčiai, koriakai, evenkai, evenai), Skandinavijoje gyvenantys samiai. Į Šiaurės Amerikos šiaurinę dalį taip pat buvo užveisti, bet nėra auginami. Su šiuo verslu susijęs ir klajokliškas gyvenimo būdas, kadangi elnių bandos turi būti genamos iš vasaros ganyklų tundroje į žiemos ganyklas miškatundrėje ar taigoje. Tarybiniais metais elnininkystė Rusijoje smarkiai smuko, dauguma gyventojų buvo priversti gyventi sėsliai. Dėl modernizacijos samiai taip pat vis mažiau užsiima elnių auginimu.

Elnių augintojų chantų šventėje Sibire, Kogalyme

Elniai naudojami kaip transporto priemonė, valgoma jų mėsa, geriamas pienas, kraujas, iš elnio kailio gaminami drabužiai, dengiamos jarangos. Iš ragų, kaulų gaminami įrankiai, papuošalai.