Elektrinio lauko stipris
Elektrinio lauko stipris – vektorinis fizikinis dydis, savo skaitine verte lygus jėgai , veikiančiai vienetinį teigiamą krūvį :
- .
Elektrinio lauko stipris yra pagrindinė elektrinio lauko charakteristika. Jo kryptis, esant teigiamam taškiniam krūviui, yra nukreipta nuo krūvio, o esant neigiamam krūviui – į krūvį. Elektrostatinės sąveikos jėgoms galioja superpozicijos principas. Elektrinio lauko stiprio matavimo vienetas SI sistemoje yra N/C arba V/m. Taškinio krūvio q sukurtas elektrinio lauko stipris taške, nutolusiame atstumu r nuo to krūvio, gali būti apskaičiuotas naudojantis Kulono dėsniu:
- ,
- .
Elektrinio lauko stipris taip pat gali būti skaičiuojamas naudojantis tokia išraiška:
- ,
čia J – elektros srovės tankio vektorius ir σ - nuo medžiagos priklausantis elektrinis laidis.
Ryšys su potencialu[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Elektrinis laukas gali būti sukurtas ne vien statiniu krūviu, bet taip pat kintant magnetiniam laukui. Elektrinio lauko stiprio ryšys su elektromagnetinio lauko potencialu bendru atveju užrašomas taip:
- ,
Tuo tarpu Faradėjaus indukcijos dėsnis, kur B – magnetinė indukcija, turi tokį sąryšį:
- .
Iš čia Maksvelo lygtis[1]:
- .
Lygtyse – atitinkamai skaliarinis ir vektorinis potencialai, o – gradiento operatorius (Nabla).
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Huray, Paul G. (2009), Maxwell's Equations, Wiley-IEEE, p. 205, ISBN 0-470-54276-4[neveikianti nuoroda], Chapter 7, p 205