Egzonimas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Egzonimas (iš gr. ἔξω, exo 'iš' + gr. ὄνομα, onoma 'vardas') – geografinio objekto pavadinimas ne oficialia to krašto gyventojų kalba ir ne vietinių gyventojų kalba, besiskiriantis nuo tomis kalbomis naudojamo vietinio pavadinimo. Tokie pavadinimai paprastai kitose kalbose būna tradiciniai, įsigalėję nuo seno.
Priešinga sąvoka yra endonimas – vietine kalba naudojamas pavadinimas.

Egzonimo ir endonimo sąvokos kartais vartojamos ir apibūdinant etninių, socialinių grupių pavadinimus ir net asmeninius vardus. Šiame kontekste endonimai paprastai vadinami autonimais, o egzonimai – ksenonimais.

Pvz.,:

  • liet. Vokietija ir rus. Германия, Germanija yra egzonimai, o vok. Deutschland yra endonimas.
  • angl. Finland ir rus. Финляндия, Finliandija – egzonimai, o suom. Suomi – endonimas.
  • turkm. Litwa ir pranc. Lituanie – egzonimai, o liet. Lietuva – endonimas.

Egzonimų tipai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal kilmę ir formą egzonimai būna:

Pagal kilmę egzonimai vartojimo kalbos požiūriu būna:

  • savieji. Pvz., slovėnai Vieną vadina savuoju egzonimu slovėn. Dunaj, o Veneciją – slovėn. Benetke.
  • skolinti iš trečios kalbos. Pvz., slovėnai Vilnių vadina skoliniu iš lenkų kalbos slovėn. Vilno. Daug angliškų egzonimų, kuriais vadinami žemyninės Europos objektai, yra skoliniai iš prancūzų kalbos. Pvz., Kelnas angliškai angl. Cologne (iš prancūzų kalbos), kai endonimas yra vok. Köln.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]