Egidijus Banionis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Egidijus Banionis
Gimė 1948 m. lapkričio 20 d.
Panevėžys
Mirė 1993 m. rugpjūčio 6 d. (44 metai)
Vilnius
Tėvas Donatas Banionis
Motina Ona Konkulevičiūtė
Vaikai duktė Milda
Veikla Lietuvos istorikas, humanitarinių mokslų daktaras.
Išsilavinimas aukštasis
Alma mater Istorijos ir archyvų institutas Maskvoje
Žymūs apdovanojimai

Egidijus Banionis (1948 m. lapkričio 20 d. Panevėžys – 1993 m. rugpjūčio 6 d. Vilnius) – Lietuvos istorikas, humanitarinių mokslų daktaras.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tėvas Donatas Banionis, brolis Raimundas Banionis. 1972 m. baigė Maskvos istorijos ir archyvų institutą. 1982 m. istorijos mokslų kandidatas, humanitarinių mokslų daktaras.

19741985 m. Lietuvos literatūros ir meno archyvo direktorius. Nuo 1985 m. Istorijos instituto mokslinis bendradarbis, Lietuvos Metrikos probleminės grupės vadovas, 19871988 m. instituto mokslinis sekretorius, nuo 1992 m. Archeografijos skyriaus vedėjas.

Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tyrė Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės centrinių valdymo organų, LDK raštinės veiklą, diplomatijos istoriją, Lietuvos Metrikos genezę, archyvistiką, organizavo Lietuvos Metrikos tyrimą ir leidybą, parengė spaudai Lietuvos Metrikos 5-ąją (1993 m.) ir 10-ąją (su A. Baliuliu, 1997 m.) knygas.[1]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pasiuntinių tarnyba XV–XVI a., 1998 m. su bibliografija

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Algirdas Antanas BaliulisEgidijus Banionis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 615 psl.