Dzeržynovo dvaras

Koordinatės: 53°50′10″š. pl. 26°32′30″r. ilg. / 53.83611°š. pl. 26.54167°r. ilg. / 53.83611; 26.54167
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

53°50′10″š. pl. 26°32′30″r. ilg. / 53.83611°š. pl. 26.54167°r. ilg. / 53.83611; 26.54167

Dzeržinovo dvaras
Dvaro sodyba su paminklu F. Dzeržynskiui
Dvaro sodyba su paminklu F. Dzeržynskiui
Vieta Minsko sr. Baltarusija Baltarusija
Įkurtas XIX a.
Bajorų giminės Ožemblovskiai,
Dzeržynskiai
Parkas 80 ha
Savininkas Nacionalizuotas

Dzeržynovo dvaras, arba Dzeržynovas (blrs. Дзяржынава, lenk. Dzierżynowo) – buvęs nedidelis Dzeržynskių giminės dvaras su ūkiu (apie 100 ha), esantis Baltarusijoje, Minsko srityje. Šiuo metu priklauso Stolpcų rajonui, Petrilovičių kaimui,[1] yra už 15 km į pietvakarius nuo Ivenčiaus miestelio, prie Usos upės. Dzeržynovas yra revoliucionieriaus, ČK (TSRS Ypatingojo komiteto) įkūrėjo Felikso Dzeržynskio (1877–1926) gimtinė. Atkurtas kaip kultūros ir istorijos paminklas, įsteigtas memorialinis muziejus.

Prieškario nuotrauka
Sodybos teritorija
Senojo namo pamatai su atminimo lenta

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pradžioje buvo Ožemblovskių giminės dvaras. 1830–aisiais vienintelei jo paveldėtojai Antaninai Ožemblovskai ištekėjus už Dzeržynskio, jį imta vadinti Dzeržynovu.

Dzeržynskiai kurį laiką dvarą nuomojo (iki 1875) m. 1877 m. čia gimė „Geležinis Feliksas“.[2] Dvarą žiūrėjo tėvas Edmundas Dzeržynskis (1838–1882), neturtingas bajoras, matematikos mokytojas, kilęs iš Ašmenos, motina buvo iš dvarininkų, profesoriaus duktė Elena Januševičiūtė (1849–1896).

Dvarvietėjė žuvo du Felikso broliai: Stanislavas (jį 1917 m. liepos mėn. nušovė iš fronto grįžtantys ar dezertyravę rusų kareiviai) ir Kazimieras (nužudytas vokiečių 1943 m. už dalyvavimą pasipriešinimo veikloje). Be to, vokiečiai už pogrindinę veiklą dvarą sudegino. Geografijos žinyne dvaras anksčiau vadintas Oziembłowo[3], senuose žemėlapiuose pažymėtas „Ožemblovskių palivarku“.

Dvaro sodybos atkūrimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1963 m. Baltarusijos TSR Ministrų Tarybos potvarkiu Dzeržynovo sodyba su 80 ha aplinkine teritorija paskelbta nacionaliniu paminklu. 1972 m. čia atsidarė memorialinis kompleksas – 1957 m. įkurto Ivenčiaus F. Dzeržynskio muziejaus filialas. 1870-aisiais statytą dvarą su ūkiniais trobesiais 1943 m. vasarą per baudžiamąją operaciją buvo sudeginusi vokiečių kariuomenė. 2001 m. Nepriklausomų valstybių sandraugos šalių specialiosios tarnybos nusprendė dvarą atstatyti ir įkurti Dzeržynovo memorialinį kompleksą. Rusijos ir Baltarusijos specialiosios tarnybos, Baltarusijos bankas suteikė finansinę paramą, 2004 m. atstatant gyvenamąjį namą su mansarda ir dalį kitų sodybos statinių. Jame pradėjo veikti F. Dzeržynskiui skirtas muziejus, kuriame saugomi vertingi dokumentai, asmeniniai daiktai.

Dzeržynove kasmet per F. Dzeržynskio gimimo dieną prisaikdinami jauni Baltarusijos valstybinio saugumo komiteto pareigūnai.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]