Diunkerkas

Koordinatės: 51°02′18″ š. pl. 2°22′39″ r. ilg. / 51.03833°š. pl. 2.37750°r. ilg. / 51.03833; 2.37750 (Diunkerkas)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Diunkerkas
pranc. Dunkerque
            
Diunkerkas
Diunkerkas
Diunkerkas
51°02′18″ š. pl. 2°22′39″ r. ilg. / 51.03833°š. pl. 2.37750°r. ilg. / 51.03833; 2.37750 (Diunkerkas)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Prancūzijos vėliava Prancūzija
Regionas Aukštutinė Prancūzija
Departamentas Šiaurė (departamentas)
Gyventojų (2007) 68 219
Plotas 37,34 km²
Tankumas (2007) 1 827 žm./km²
Altitudė 0–17 m
Vikiteka Diunkerkas

Diunkerkas (pranc. Dunkerque) – miestas šiaurinėje Prancūzijoje, Aukštutinės Prancūzijos regione, šalia Šiaurės jūros, 10 km atstumu iki Belgijos. Trečias pagal krovinių apyvartą Pancūzijos prekybos uostas, taip pat veikia keleivių ir žvejybos uostai. Geležinkeliai ir automobilių magistralės jungia su kitais Prancūzijos ir Belgijos miestais. Išplėtota juodosios ir spalvotosios metalurgijos, laivų statybos, metalo apdirbimo, tekstilės, maisto pramonės šakos. Veikia universitetas, keli muziejai.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Diunkerkas pirmą kartą paminėtas 1067 m. Viduramžiais daugiausia priklausė Flandrijos grafystei. 1388 m. tuomet vykusio Šimtamečio karo metu nuniokotas Anglijos kariuomenės. XVI a. pradžioje atiteko Ispanijai. Miestą per XVI ir XVII a. vykusius karus kelis kartus buvo užėmusi Prancūzija. 1662 m. galutinai atiteko Prancūzijai. Pirmojo pasaulinio karo metais buvo svarbi Prancūzijos karinė jūrų bazė. Antrojo pasaulinio karo metu, Vokietijai puolant Prancūziją, Diunkerko operacijos metu evakuota daugiau nei trečdalis milijono Jungtinės Karalystės, Belgijos ir Prancūzijos karių.[1]

Sportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • USL Dunkerque futbolo klubas;
  • „Stade Marcel-Tribut“ stadionas, kurio talpa 4 200 žiūrovaų.[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Dunkerque (Diunkerkas). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 206-207 psl.
  2. Stadiono talpa

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]