Diplomatinė atstovybė
Diplomatinė atstovybė – užsienio valstybėje ar prie tarptautinės organizacijos (kelių tarptautinių organizacijų) nuolat veikianti diplomatinės tarnybos institucija oficialiems tarpvalstybiniams santykiams ar oficialiems santykiams su tarptautine organizacija palaikyti.[1]
Diplomatinės atstovybės yra kelių rangų: misijos, pasiuntinybės, ambasados. Iki Antro pasaulinio karo ambasadų rango atstovybes turėjo tik imperinės valstybės, o kitos tenkinosi pasiuntinybių rango diplomatinėmis atstovybėmis. Po karo, palaipsniui, visos valstybės pakėlė savo diplomatinių atstovybių rangus į ambasadų lygį. Susideda iš diplomatinio, administracinio techninio ir aptarnaujančiojo personalo, turinčio diplomatinius imunitetus ir privilegijas.[1]
Funkcijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Diplomatinės atstovybės funkcija yra įgyvendinti užsienio politikos uždavinius, vykdyti konsulines ir užsienio prekybos funkcijas. Ji atstovauja savo valstybei priimančioje valstybėje ar, kitu atveju, tarptautinėje organizacijoje, palaiko oficialius santykius ar ryšius su ta valstybe ar organizacija, veda derybas, gauna, teisėtais būdais renka ir perduoda savo valstybei informaciją apie tos valstybės ar tarptautinės organizacijos veiklą, gina savo valstybės, jos piliečių, įmonių bei kitų juridinių asmenų teises bei teisėtus interesus. Atstovybė prie tarptautinės organizacijos dar užtikrina valstybės suinteresuotų institucijų dalyvavimą tarptautinės organizacijos veikloje bei padeda įgyvendinti tos tarptautinės organizacijos tikslus ir uždavinius.
Diplomatinė atstovybė taip pat skleidžia informaciją apie savo valstybę, jos politinį, ekonominį gyvenimą, įvykius, taip pat kultūrą, papročius ir tradicijas. Atstovybė užsienio valstybėje taip pat skatina savo ir tos valstybės draugiškus santykius, plėtoja ekonominį, kultūrinį ir mokslinį šių valstybių bendradarbiavimą, taip pat bendradarbiavimą dėl saugumo ir taikos užtikrinimo.
Diplomatinių astovybių funkcijų įgyvendinimui užtikrinti garantuojama diplomatinės atstovybės patalpų, dokumentų ir archyvų neliečiamybė.
Vadovas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Diplomatinei atstovybei vadovauja valstybės diplomatinis atstovas arba reikalų patikėtinis. Diplomatinis atstovas vienu metu gali būti akredituotas keliose užsienio valstybėse, gavus tų valstybių sutikimą. Taip pat gali būti paskirtas atstovauti valstybei ir tarptautinėje organizacijoje.
Personalas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje dirba įvairus diplomatinis personalas: diplomatai, specialieji atašė ir jų pavaduotojai, karinis atstovas ir jo pavaduotojai, specialieji patarėjai ir jų pavaduotojai. Be šių, dar yra administracines ir aptarnaujančiąsias funkcijas atliekantys darbuotojai.
Taip pat skaityti[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Užsienio reikalų ministerija
- Konsulinė įstaiga
- Diplomatiniai santykiai
- Diplomatija
- Diplomatinis pasas
- Diplomatinis rangas
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 Diplomatinė atstovybė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003