Detektyvas (profesija)
Šis straipsnis apie profesiją. Apie literatūrinį žanrą skaitykite straipsnyje Detektyvas.
Detektyvas (angl. detective < lot. detectio – atskleidimas), arba seklys – asmuo, dirbantis kriminalinėje policijoje arba privačioje teisės agentūroje ar kontoroje, slaptai atliekantis savo funkcijas.[1]
Daugelyje didelių policijos detektyvų agentūrų detektyvai specializuojasi tirdami tam tikros rūšies nusikaltimus ar vykdydami konkrečias slaptas operacijas, kurios gali apimti: žmogžudystes, plėšimus, automobilių vagystes, dingusių asmenų paiešką, nepilnamečių nusikaltimus, narkotines medžiagas, kompiuterinius nusikaltimus, smurtą šeimoje ir kt. Privačiai dirbantis šios profesijos atstovas yra privatus detektyvas, vykdantis konsultacinę, tiriamąją, paieškos veiklą, teisėtais būdais surinktus įrodymus pateikiantis teisminėms institucijoms.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Iki XIX a. municipalinių policijos skyrių buvo nedaug, nors pirmasis buvo įkurtas Paryžiuje 1667 m. Savanorių palaikomą policijos veiklą pradėjus vykdyti policijos profesionalams, idėja skirti detektyvus neatsirado iškart. Pirmąją privačią detektyvų agentūrą 1820-ųjų pradžioje Paryžiuje įkūrė Eugène François Vidocq. Be to, kad pats buvo nusikaltėlis, jis taip pat vadovavo policijos agentūrai. Anglijoje policijos detektyvų veiklą pradėjo Bow Street policininkų grupė ir vėliau Sostinės policijos tarnyba Didžiajame Londone.[2] Pirmasis policijos detektyvų būrys JAV buvo suformuotas 1846 m. Bostone.[3]
Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Privatūs detektyvai parengiami pagal neformaliojo mokymo programą.[4][5] Privaloma turėti ne žemesnį kaip aukštąjį koleginį teisės studijų krypties išsilavinimą. Privačiu detektyvu negali būti teisėsaugos ir panašių institucijų darbuotojai. 2017 m. duomenimis, privataus detektyvo kursus Lietuvoje organizavo vienintelis Kazimiero Simonavičiaus universitetas.[6]
Nuo 2016 m. Lietuvoje galioja privačios detektyvinės veiklos įstatymas.[7] Veiklos pagrindą sudaro privataus detektyvo informacinė ir komunikacinė veikla, išnaudojant leistinus asmens duomenų ir kitos informacijos rinkimo būdus ir šaltinius. Įstatymu numatytas privačių detektyvų paslaugų sąrašas, kuriame: skolininkų ir jų turto paieška; kliento mokumo įvertinimas; nesąžiningos konkurencijos ir ūkinės veiklos duomenų rinkimas; dingusio, iššvaistyto ar kitaip prarasto turto paieška; kliento giminystės ryšių nustatymas. Pagal veiklos teisinio reguliavimo detalumą, privačių detektyvų veikla priskirtina vadinamajam griežtai reguliuojamų veiklų sąrašui.[8]
Veikia Lietuvos privačių detektyvų asociacija – visuomeninė organizacija, vienijanti privačius detektyvus, atstovaujanti jų interesus.[9]
Kultūroje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Detektyvų veikla yra romantizuojama ir heroizuojama pagal to paties pavadinimo literatūros ir kino žanrą, kuriame detektyvo asmenybė daugeliu atvejų yra pagrindinė pasakojimo figūra. Siužetinės linijos pagrindas dažniausiai yra kova su nusikalstamumu. Detektyvo, tiriančio nusikaltimą, įvaizdis sukurtas daugybėje literatūros kūrinių ir filmų, tarp kurių Šerlokas Holmsas, Erkiulis Puaro, Inspektorius Megrė ir kt.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Detektyvas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003
- ↑ „The First English Detectives - History Today“. Nuoroda tikrinta 2016-10-29.
- ↑ „The incredible untold story of America’s first police detectives - The Boston Globe“. Nuoroda tikrinta 2016-10-29.
- ↑ Dėl Privačių detektyvų mokymo programos patvirtinimo lrs.lt
- ↑ Profesijos. Privatus detektyvas[neveikianti nuoroda] aikos.smm.lt
- ↑ Profesija, apie kurią Lietuvoje mažai kas žino delfi.lt
- ↑ Detektyvinės veiklos įstatymas: galimybės advokatui ir klientui ksu.lt
- ↑ Privačių detektyvų veikla sprendžiant asmens duomenų apsaugos iššūkius infolex.lt
- ↑ Lietuvos privačių detektyvų asociacija (oficiali svetainė)