Demokratinė pažangos partija
| Demokratinė pažangos partija kin. 民主進步黨, pinyin: Mínzhǔ Jìnbù Dǎng POJ: Bîn-chú Chìn-pō͘ Tóng | |
 | |
| Lyderis | Lai Čing-te |
|---|---|
| Įkurta | 1986 m. rugsėjo 28 d. |
| Būstinė | Džongdžengo rajonas, Taipėjus, Taivanas |
| Narių skaičius | 200 000 (2016 m.)[1] |
| Politinė ideologija | Liberalizmas Antikomunizmas Taivaniečių nacionalizmas |
| Politinė pozicija | centro, centro kairės |
| Vietų skaičius parlamente | 51 / 113 |
| Svetainė | |
| dpp.org.tw | |
Demokratinė pažangos partija (kin. 民主進步黨, pinyin: Mínzhǔ Jìnbù Dǎng, DPP) – nuo 1986 m. veikianti Taivano politinė partija, viena iš didžiųjų šalies politinių jėgų, pagrindinė opozicija Gomindanui. DPP yra pagrindinė Žaliosios koalicijos, vienijančios Taivano nepriklausomybę palaikančias partijas ir pavadintos pagal DPP spalvą, narė. Partija atstovauja liberalizmą, palaiko Taivano nepriklausomybės idėją, išsako kritišką poziciją Kinijos atžvilgiu. Per savo istoriją DPP turėjo tris šalies prezidentus: Čen Šuibian (2000–2008 m.), Cai Ingven (2016–2024 m.) ir Lai Čingte (nuo 2024 m.).
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Partiją 1986 m. rugsėjo 28 d. įkūrė politinį persekiojimą Gomindano valdymo laikais patyrę disidentai. Tai buvo padaryta dar tuo metu, kada politinių partijų kūrimas Taivane buvo draudžiamas, tačiau jau buvo kalbama apie šalies demokratizaciją. Tų pačių metų gruodį DPP dalyvavo rinkimuose į parlamentą ir ten surinko 20 proc. balsų. Partija pasisakė už tolimesnes reformas: demokratinio proceso stiprinimą, spaudos laisvę, Guomindano turimų privilegijų panaikinimą. DPP taip pat agitavo už moterų teises, Taivano senųjų tautų padėties gerinimą, socialinės gerovės programų stiprinimą.
Partija gan stipriai pasirodė kituose rinkimuose, tačiau negaudavo vietų daugumos. Pagrindinis lūžis įvyko 2000 m. prezidento rinkimuose, kuriuos nugalėjo DPP atstovas Čen Šuibian, o po ketverių metų buvo perrinktas antrai kadencijai. Tuo metu parlamente DPP galėjo suformuoti mažumos vyriausybę, nes nors neturėjo daugumos, rinkimuose gaudavo daugiausiai balsų.[2] Tai tapo pirmasis kartas Taivano istorijoje, kai Gomindanas atsidūrė opozicijoje tiek prezidento, tiek parlamento institucijose.
DPP turėjo pereiti į opoziciją 2008 m. dėl gyventojų nepasitenkinimo tiek užsienio, tiek vidaus politika bei su prezidentu Čen Šuibian siejamų korupcijos skandalų. Tuo pačiu metu DPP valdymą perėmė palyginti neseniai į politiką atėjusi universiteto profesorė Cai Ingven. Apeliuodama į gyventojams aktualiausių problemų sprendimą bei žadėdama politiką, grįstą ne elitizmu, Cai sustiprino DPP poziciją ir 2016 m. laimėjo šalies prezidento rinkimus, o partija gavo daugumą parlamente.[3] Po pirmosios kadencijos Cai dar kartą laimėjo prezidento rinkimus ir 2020 m. pradžioje pradėjo antrąją kadenciją.[4]
Rinkimų rezultatai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
DPP surinkti balsai ir gautos vietos parlamente per visuotinius rinkimus:[5]
| Metai | Balsų dalis (%) | Vietų dalis (%) |
| 1986 | 25 | 12 |
| 1989 | 30 | 16 |
| 1992 | 31 | 32 |
| 1995 | 33 | 33 |
| 1998 | 30 | 31 |
| 2001 | 37 | 39 |
| 2004 | 38 | 40 |
| 2008 | 38 | 24 |
| 2012 | 35 | 35 |
| 2016 | 44 | 60 |
| 2020 | 34 | 54 |
| 2024 | 40,58 | 45 |
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 民進黨爆入黨潮 上半年申請人數是去年14倍, Liberty Times Net, 2016-12-14
- ↑ John F. Copper. Historical Dictionary of Taiwan (Republic of China). Rowman & Littlefield, 2007, p. 106-108
- ↑ John F. Copper. Taiwan at a Tipping Point: The Democratic Progressive Party’s Return to Power. Lexington Books, 2017, vii-viii
- ↑ Taiwan election: Tsai Ing-wen wins second presidential term, BBC, 2020-01-11
- ↑ Central Election Commision