Dellamorte Dellamore
| Dellamorte Dellamore | |
|---|---|
 | |
| Pavadinimas | Dellamorte Dellamore |
| Režisierius | Michele Soavi |
| Prodiuseris (-iai) | Allan Ekelund |
| Scenaristas (-ai) | Novelė: Tiziano Sclavi Adaptacija: Gianni Romoli |
| Vaidina | Rupert Everett François Hadji-Lazaro Anna Falchi |
| Metai | 1994 |
| Žanras | Siurrealizmas, siaubo, satyra, drama |
| Trukmė | 105 min. |
| Kalba | Anglų, italų |
| Platintojas | October Films (JAV) |
| Biudžetas | 4 mln. dolerių (apytiksliai) |
| IMDb įrašas | |
Dellamorte Dellamore – italų režisieriaus Michele Soavi 1994 metų siurrealistinis netradicinis siaubo filmas. JAV buvo išleistas pavadinimu Kapinių žmogus (Cemetery man). Originalus itališkas pavadinimas reiškia maždaug mirties, meilės. Tai yra pagrindinės filmo temos, taip pat ir pagrindinio veikėjo pavardė (Dellamorte) bei jo motinos mergautinė pavardė (Dellamore). Pagrindinį vaidmenį atlieka Rupertas Everetas. Scenarijus parašytas pagal Tiziano Sclavi novelę.
Filmas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
DĖMESIO: toliau atskleidžiamos kūrinio detalės
Frančesko Delamortė (Rupert Everett) prižiūri mažo Italijos miestelio Bufaloros kapines. Jose palaidoti numirėliai po kelių dienų keliasi iš kapo ir puldinėja žmones, konkrečiau visų pirma traukia pas kapinių prižiūrėtoją. Nors dėl zombių temos filmas beveik visur pristatomas kaip siaubo, iš tiesų jokios siaubo atmosferos nelieka jau pirmomis minutėmis, kai Frančesko prisikėlusius numirėlius šaudo tuo pačiu prisideginėdamas cigaretę su begalinio nuobodulio išraiška veide. Akivaizdu, kad jam čia rutina.
Kapinėse Delamortė susipažįsta ir su savąja meile, jauna našle (Anna Falchi). Filme ji periodiškai miršta ir vėl sugrįžta kaip kitas asmuo kitu vardu tačiau identiška išvaizda.
Kartu su Frančesko kapinėse dirba ir Nagis (François Hadji-Lazaro), geraširdis daunas, nuolat besivaikantis vėjo blaškomus rudens lapus. Jis įsimyli tuščiagalvę mero dukterį, ir kai ši miršta autoavarijoje, išsikasa iš kapo jos atsigavusią galvą.
Po kurio laiko filme pradeda rodytis keistas vaiduoklis, stipriai leidžiama suprasti, kad tai – pati mirtis, ir liepia Frančesko eiti žudyti gyvųjų, jei šis nenori, kad prisikėlinėtų mirusieji. Tada jis pradeda sapnuoti, kad naktimis tai ir daro, o pabudęs sužino, kad sapnuoti žmonės iš tiesų rasti nužudyti, ir įvykio vietose net matyta jo mašina.
Ypač keistą filmo atmosferą kuria įvairūs netikėti ir nenatūralūs įvykiai bei detalės: laidojant toje pačioje autoavarijoje žuvusią skautų grupę, jų draugai dainuoja kažką panašaus į „vai nereikėjo, nereikėjo eit į skautų išvyką, dabar guli trys pėdos po žeme“. Ten pat žuvęs baikeris palaidojamas kartu su motociklu, vėliau prisikėlęs tiesiai su juo drebant žemei išvažiuoja iš kapo. Policijos inspektorius su naiviausiais paaiškinimais vis išteisina Frančesko, nors rasti įkalčiai byloja prieš šį. Filmo pabaigoje radęs Delamortę su ginklu netoli ką tik įvykdytos žmogžudystės vietos, šiam ištaria „O, tu turi ginklą. Gerai, jei kas, galėsi apsiginti, nes čia kažkur vaikštinėja žudikas, ką tik įvykdė vieną žmogžudystę“.
Finale Frančesko ir Nagis nusprendžia išvykti iš Bufaloros, važiuoja pro tunelį į ryškią šviesą, ir pravažiavę pamato, kad tiltas per kalnų tarpeklį sugriuvęs, tad jie niekur negalės išvažiuoti.