David Hilbert

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
David Hilbert
Davidas Hilbertas, 1912 m.
Gimė 1862 m. sausio 23 d.
Karaliaučius, Prūsijos karalystė
Mirė 1943 m. vasario 14 d. (81 metai)
Getingenas, Vokietija
Veikla vokiečių matematikas
Vikiteka David Hilbert

Davidas Hilbertas (vok. David Hilbert; 1862 m. sausio 23 d. – 1943 m. vasario 14 d.) – vokiečių matematikas, įvedęs į matematiką daug fundamentalių idėjų.

Hilbertas suformulavo 23 garsiąsias neišspręstas problemas iš įvairių matematikos sričių,[1] kurios išryškino XIX a. pabaigos matematines tendencijas ir iki šiandien nėra visos išspręstos.[2]

Jo vardu pavadinta Hilberto erdvė.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Hilbertas buvo pirmasis iš dviejų Oto ir Marijos Teresės Hilbertų sūnų ir gimė Prūsijos provincijoje, Karaliaučiuje. Taip pat turėjo jaunesnę seserį, kuri mirė sulaukusi 28 metų. 1872 m. rudenį Hilbertas įstojo į Frydricho kolegiją (tą pačią mokyklą, kurią Imanuelis Kantas lankė prieš 140 metų). Baigęs studijas 1880 m. rudenį, Hilbertas įstojo į Karaliaučiaus universitetą, kur susidraugavo su Hermanu Minkovskiu ir Adolfu Hurvicu. 1885 m. pabaigė matematikos studijas ir išvyko dirbti mokytoju įvairiuose universitetuose.

Nuopelnai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pažymėtini jo nuopelnai invariantų teorijai (1885–1893), geometrijos aksiomatikai (1898–1902), Dirichle principo ir diferencialinio skaičiavimo vystymui (1900–1906), integralinių lygčių teorijai (1900–1910), skaičių teorijai (1908–1909), matematinės fizikos teorijai (1910–1922), matematikos formalizacijai (1922–1939).

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Hilbert David (Davidas Hilbertas). Visuotinė lietuvių enciklopedija, . 554 psl.
  2. K.Bulota, P.Survila. Algebra ir skaičių teorija. II dalis. – Vilnius: Mokslas, 1990. – 47 p. ISBN 5-420-00613-8

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]