Darbdavys
Darbdavys – darbo teisinių santykių subjektas, įdarbinantis asmenis (darbuotojus). Darbdaviu gali būti fizinis asmuo, taip pat įmonė, įstaiga, organizacija ar kita organizacinė struktūra (nepaisant nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio), turinčios darbinį teisnumą ir veiksnumą (LR DK 16 str.). Darbdavio (fizinio asmens) teisnumą ir veiksnumą reglamentuoja darbo įstatymai, Civilinis kodeksas.
Istoriškai, 1854 m. darbdavys buvo apibrėžiamas kaip kažkas kas „leidžia sau dirbti, darbą užsako ir už jį užmoka“.[1] Šis apibrėžimas dabar būtų pernelyg platus, nes papildomai apribojama jog darbdaviui teikiamos paslaugos negali būti atskiro, nepriklausomo verslo dalis. Kai kada tai nebūna labai aišku, ir, pavyzdžiui, [2] pateikiama dvidešimt kriterijų, kuriais remiantis prireikus sprendžiama ar subjektas yra darbdavys (tokių kaip ar dirbama tik jam vienam, ar fiksuotos darbo valandos, ar jis gali atleisti darbuotoją, ar parūpina visus įrankius bei medžiagas, ar darbas vyksta jo patalpose, ar pakankamai smulkmeniškai vadovauja ir kitų panašių). Darbdavys turi daug valdžios. Palyginus mažiau valdžios turintis subjektas yra klientas, kuriam nepriklausomas verslas (angl. independent contractor) teikia paslaugas.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ vok. der für sich arbeiten lässt, die Arbeit bestellt und bezahltBrüder Grimm, Deutsches Wörterbuch, Band I, 1854, Sp. 543
- ↑ „Overview of Independent Contractor Guidelines“. Findlaw (amerikiečių anglų). Nuoroda tikrinta 2020-03-30.