Danijos karas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Danijos karas

Diubiolio mūšį vaizduojantis Jørgen Valentin Sonne paveikslas
Data 1864 m. vasario 1 d. – 1864 m. spalio 30 d.
Vieta Šlėzvigas
Rezultatas Prūsų ir austrų pergalė
  • Šlėzvigas prijungtas prie Prūsijos
  • Holšteinas prijungtas prie Austrijos
Konflikto šalys
Prūsijos karalystė
Austrijos imperija
Danija
Vadovai ir kariniai vadai
PrūsijaVilhelmas I

Pranciškus Juozapas I

Kristijonas IX
Pajėgos
61,000 38,000
Nuostoliai
* 1,275 mirę
  • 2,393 sužeisti
  • 165 dingę arba paimti į nelaisvę
* 2,933 mirę
  • 3,159 sužeisti
  • 7,000 paimti į nelaisvę, kapituliavę arba internuoti
Karo veiksmų žemėlapis

Danijos karas (Danijos-Prūsijos karas, Karas dėl Šlėzvigo, Karas dėl kunigaikštysčių; 1864) – karas tarp Danijos ir Prūsijos-Austrijos koalicijos dėl Šlėzvigo ir Holšteino paveldėjimo teisės. Šis karas buvo vienu iš pirmųjų įvykių, kurie sustiprino Prūsijos galią Vokietijoje.

Pretekstas karui kilo 1863 metais priėmus Danijos konstituciją, pagal kurią panaikinta personalinė unija su Šlėzvigu, o Šlėzvigas tapo Danijos dalimi. Austrija ir Prūsija okupavo Holšteiną ir Danijos Lauenbergą, o Danijai nesutinkant atšaukti konstitucijos 1864 m. vasario 1 d. prasidėjo karas.

Karo pabaiga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Danijai pralaimėjus, pagal Vienos taikos sutartį, kuri sudaryta spalio 30 d., ji neteko Šlėzvigo, Holšteino ir Lauenburgo. Šių kraštų valdymas atiteko Prūsijos karaliui ir Austrijos imperatoriui. Bendro prūsų ir austrų valdymo konfliktai buvo viena Austrijos-Prūsijos karo priežasčių, po šio karo Šlėzvigas ir Holšteinas tapo suvienytos Vokietijos dalimi.