Carlo Maderno
| Karlas Madernas it. Carlo Maderno | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1556 m. Kapolagas, dab. Šveicarija |
| Mirė | 1629 m. sausio 30 d. (~73 metai) Roma |
| Palaidotas (-a) | San Giovanni dei Fiorentini |
| Tautybė | Italas |
| Veikla | architektas |
| Sritis | barokas |
 Vikiteka |
Carlo Maderno |
Karlas Madernas (Maderna, it. Carlo Madèrno, 1556 m., Kapolagas – 1629 m. sausio 30 d., Roma) – italų baroko architektas ir inžinierius, kilęs iš itališkai kalbančios Šveicarijos ir kūręs Romoje. Geriausiai žinomas dėl Šv. Petro bazilikos fasado sukūrimo.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Karlas Madernas gimė 1556 m. Kapolago kaime Tičine prie Lugano ežero, itališkai kalbančioje Šveicarijoje. Tėvai: Paolas ir Katerina Fontanos. K. Madernas turėjo keturis brolius ir seserį. Apie 1576 m. jis persikėlė į Romą ir dirbo pas dėdę, popiežiaus Siksto V architektą Domeniką Fontaną. 1594 m. D. Fontanai išvykus dirbti į Neapolį K. Madernas pradėjo savarankiško architekto karjerą. Pirmuoju jo užsakymu buvo viduramžių Šv. Suzanos (Santa Suzanna) bažnyčios atnaujinimas, kurį užsakė kardinolas Girolamo Rusticucci. Šiai bažnyčiai Karlas Madernas sukūrė naują fasadą, kuris buvo paremtas Švč. Jėzaus Vardo bažnyčios pavyzdžiu ir turėjo dviejų aukštų kompoziciją su stambiu frontonu.[1] Tai buvo vienas pirmųjų baroko stilistikos fasadų, neturėjusių aiškių ryšių su manieristine architektūra. Po architekto Džakomo dela Portos mirties 1602 m. K. Madernas perėmė kai kuriuos jo nebaigtus projektus. Jis baigė Villa Aldobrandini Fraskatyje statybas netoli Romos ir užsakovo kardinolo Pjetro Aldobrandini pageidavimu suprojektavo „Vandens teatrą“ prie vilos: pusapvalės formos architektūrinę struktūrą su 5 fontanų nišomis, dekoruotomis antikinės mitologijos personažų skulptūromis. Struktūra turėjo įamžinti du kardinolo pasiekimus: 1598 m. Feraros sugrąžinimą į Popiežiaus valstybių sudėtį ir 1601 m. taikos sutarties derybas tarp Prancūzijos ir Savojos.[2] Vandens tiekimui K. Madernas suprojektavo 8 km akveduką.
_-_Front.jpg)
1603 m. Karlas Madernas buvo paskirtas Šv. Petro bazilikos architektu (vietoj mirusio Džakomo dela Portos). 1605 m. popiežius Paulius V paskelbė konkursą dėl Šv. Petro bazilikos pertvarkymo iš centrinio kryžiaus plano į lotyniško kryžiaus. K. Maderno projektas buvo patvirtintas 1608 m. ir sekančiais metas prasidėjo statybos. K. Madernas papildė Šv. Petro baziliką 3 travėjomis ir viena nava. 1623 m. architektas pradėjo dirbti ties bazilikos fasadu remdamasis ankstesniu Mikelandželo projektu. Šv. Petro bazilikos fasadas turėjo didžiulius orderius ir palėpes. Kaip ir Šv. Suzanos bažnyčios atveju, K. Madernas naudojo vis gyvesnių iš fasado šonų architektūrinių elementų kompoziją link centrinio bazilikos įėjimo.[3] Vykstant darbams popiežius sumanė, kad iš abiejų fasado pusių turėtų būti po bokštą. Buvo pradėti statyti pamatai šiems bokštams, tačiau darbai sustojo radus žemėje šaltinį. Šie bokštai prie K. Maderno nebuvo pastatyti ir vėliau vienas jų statytas Berninio, tačiau jį teko nugriauti. Bendrai, K. Maderno sukurtas Šv. Petro bazilikos fasadas laikomas nesėkme. Dėl jo iš Šv. Petro aikštės nematomas Mikelandželo kurtas bazilikos kupolas, be to papildomi architektūriniai elementai, kurie buvo skirti bokštų statyboms, iškraipė bendrą fasado kompoziciją. Dėl šios nesėkmės buvo ir yra abejojančių K. Maderno talentu, kai jis lyginamas su amžininkais.[4]
Kitais dviem pagrindiniais K. Maderno projektais buvo Palazzo Mattei di Giove (1598−1617) ir Palazzo Barberini (1628−1633). Palazzo Mattei di Giove yra labai gerai išsilaikęs ir nekeistas K. Maderno architektūros pavyzdys, suprojektuotas kaip tradiciniai renesanso stilistikos rūmai. Didžiausio inovatyvumo K. Madernas pasiekė jų vidinio kiemo dizaine. Palazzo Barberini projektui K. Madernas paruošė H formos planą su arkinių lodžijų fasadu. Rūmų statybas po K. Maderno mirties tęsė Frančeskas Borominis, kuris buvo jo padėjėju, ir Berninis. K. Madernas sukūrė Santa Maria della Vittoria bažnyčią (1608–20, išskyrus fasadą, kuris artimai K. Maderno stiliui buvo suprojektuotas kito architekto) ir dirbo ties Sant'Andrea della Valle bažnyčios planais. Jis dirbo ties Gesù e Maria, San Giacomo degli Incurabili, Santa Lucia in Selci, San Giovanni dei Fiorentini bažnyčiomis, Kvirinalo rūmais ir popiežiaus rūmais Kastel Gandolfe. Taip pat kūrė koplyčias San Paolo fuori le Mura ir Santa Pudenziana bažnyčiose. Renovavo Santa Maria sopra Minerva bažnyčią ir sukūrė jos fasadą. Karlas Madernas mirė 1629 m. sausio 30 d. Romoje, palaidotas San Giovanni dei Fiorentini bažnyčioje. Jo biografiją 1642 m. publikavo Džovanis Baljonė.
Darbų galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
-
Šv. Petro bazilikos fasadas -
Santa Maria della Vittoria bažnyčios interjeras -
Pallazo Mattei di Giove kortilė -
Sant'Andrea della Valle bažnyčios interjeras
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Lilian H. Zirpolo. Historical Dictionary of Baroque Art and Architecture. Rowman & Littlefield, 2010, p. 338
- ↑ Lilian H. Zirpolo. Historical Dictionary of Baroque Art and Architecture. Rowman & Littlefield, 2010, p. 541
- ↑ Lilian H. Zirpolo. Historical Dictionary of Baroque Art and Architecture. Rowman & Littlefield, 2010, p. 339
- ↑ Lilian H. Zirpolo. Historical Dictionary of Baroque Art and Architecture. Rowman & Littlefield, 2010, p. 339
