Burokėlis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Beta vulgaris atrorubra

Burokėlis
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
( Magnoliopsida)
Šeima: Burnotiniai
( Amaranthaceae)
Gentis: Runkelis
( Beta)
Rūšis: Paprastasis runkelis
( Beta vulgaris)
Porūšis: Pašarinis runkelis
( Beta vulgaris subsp. esculenta)
Varietetas: Burokėlis
( Beta vulgaris atrorubra)

Burokėlis – burnotinių (Amaranthaceae) šeimos, runkelio (Beta) genties dvimetė daržovė, kilusi iš savaime augančių paprastųjų runkelių (Beta vulgaris). Lietuvoje auginamas paprastojo runkelio varietas Beta vulgaris var. atrorubra.

Šakniavaisiai apvalūs, tamsiai raudoni. Lapkočiai tvirti, statmeni, ryškiai raudoni. Lapai dideli (5–20 cm), vešlūs, žali su raudonomis gyslomis. Paliktas žiemoti, antrais metais burokėlis išaugina stiebą su smulkiais, į varpas susitelkusiais, vėjo apdulkinamais žiedais.

Burokėliai domestikuoti II tūkstantmetyje pr. m. e. Viduržemio jūros regione. Išplito po Mesopotamiją, Kiniją. Maistui vartojamas šakniavaisis, taip pat švieži lapkočiai ir lapai. Lietuvoje iš burokėlių gaminamos sriubos (barščiai, šaltibarščiai, batviniai), mišrainės, sultys. Šakniavaisiuose yra 9-16 % cukrų, 1,8-3 % baltymų, 0,7-1,4 % celiuliozės, 0,8-1,3 % mineralinių medžiagų, taip pat rūgščių, vitaminų (ypač vitamino P). Burokėliai dažnai naudojami kaip maistinis dažas.

Burokėliai geriausiai auga vidutinio sunkumo, puveningose, gerai įdirbtose priemolio dirvose. Tradiciškai sėja pradedama ievoms sužydėjus. Naudojama sėklų 12–14 kg/ha.

Pagrindiniai kenkėjai – sprakšiai, spragės, runkeliniai nematoidai, runkelinės musės; ligos – lapų rudmargė, netikroji miltligė, tikroji miltligė, baltuliai.

Sveikata[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Burokėliuose yra daug naudingų elementų – geležies, kalcio, vitaminų A, B6, magnio, daug vitamino C, vario, antioksidantų, folio rūgšties, kuri laikoma onkologinių susirgimų priešu ir prevencija širdies ir kraujagyslių ligoms. Daugelį išvardintų medžiagų organizmas geriau pasisavina iš burokėlių lapų nei iš šaknies.

Naudingos žalių burokėlių sultys, kuriose daug azoto oksido, kuris praplečia kraujagysles. Burokėliai taip pat didina raumenų jėgą ir ištvermę. Įrodyta, kad burokėlis gerina potenciją[1].

Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvoje burokėliai žinomi nuo XVI a. 1588 m. įtraukti į Lietuvos statuto kainyną. Tarpukaryje užėmė ~11 % pasėlių[2].

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Burokėlis gali atstoti vaistus
  2. Burokėlis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 310-311
Augantis burokėlis