Burmistras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Vieno iš pirmųjų Vilniaus burmistrų Afanasijaus Bragos XVI a. epitafija Švč. Trejybės Graikų apeigų katalikų bažnyčioje.

Burmistras (lenk. burmistrz < vok. Bürgermeister) – kai kurių valstybių miesto ar kitos bendruomenės savivaldos ar valdymo organo vadovas, dažniausiai renkamas bendruomenės tarybos, arba gyventojų, miesto deputatų susirinkimo, arba skiriamas vyriausybės.

Burmistro pareigybė atsirado Vokietijoje (Šventojoje Romos imperijoje) XIII a., vėliau paplito ir kitose šalyse. Burmistrus turėjo miestai, gavę savivaldybės teisę – Magdeburgo teisę.

Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje nuo XV a. miestų, gavusių savivaldos teisę, gyventojai taip pat rinko burmistrus iš miesto tarybos narių. Tarpukario metais Lietuvoje burmistru buvo vadinamas miesto valdybos pirmininkas. Pagal 1931 m. įstatymą jį rinkdavo miesto taryba 7 metų laikotarpiui ir tvirtindavo apskrities viršininkas arba vidaus reikalų ministras (didžiuosiuose miestuose).

Burmistras sprendė visus miesto reikalus ir tik kai kuriems klausimams spręsti savo nuožiūra šaukė miesto tarybos posėdžius.