Burgundijos imperinė apygarda

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Burgundijos apskritis ol. Bourgondische Kreits
← 1512 – 1790 →
Valstybė	Šventosios Romos imperija
Administracinis centras	Nebuvo
Valstybės	19 (1548), 10 (1581), 7 (1678)

Burgundijos imperinė apygarda (ol. Bourgondische Kreits, pranc. Cercle de Bourgogne) − Šventosios Romos imperijos administracinis vienetas (vienas iš 10), egzistavęs 1512−1790 m. Jis apėmė teritorijas, kur dabar yra Nyderlandai, Belgija, Liuksemburgas ir Prancūzijos Franš Kontės regionas.

Raida

Prielaidas sukurti Burgundijos apygardą sudarė tai, kad šias teritorijas XV a. į dinastinę imperiją apjungė Burgundų Valua dinastija, kilusi iš Burgundijos kunigaikštystės. 1477 m., kuomet pastaroji buvo prijungta prie Prancūzijos, likusias teritorijas paveldėjo Habsburgai. Pirmasis jų buvo Maksimilianas, o vėliau sostą paveldėjo Karolis V. Jo valdymo metais, antrosios administracinės imperijos reformos metu 1512 m., buvo suformuota Burgundijos apygarda. Iki 1548 m. ji stipriai išsiplėtė, ir tuomet ją sudarė 19 feodalinių valstybių. 17 iš jų buvo vadinamos Septyniolika provincijų, o likusios buvo Burgundijos grafystė ir laisvasis miestas Bezansonas.

1556 m. Karolis V Burgundijos apygardoje valdžią perdavė savo sūnui Pilypui II. 1568 m. šiauriausios apygardos valstybėlės pradėjo sukilimą, po kurio 1581 m. nuo Imperijos ir nuo apygardos atsiskyrė Septynios jungtinės provincijos: Groningenas, Fryzija, Overeiselis, Gelderso kunigaikštystė ir Zutfeno grafystė, Utrechto vyskupija, Olandijos grafystė, Zelandijos grafystė.

1648 m. šios provincijos prisijungė dar ir dalį kitų kunigaikštysčių šiaurėje. 1659 m. Prancūzija prisijungė Artua, o 1678 m. − Burgundijos kunigaikštystes (kartu su Bezansonu). Apygardos likučiai (7 valstybėlės) buvo žinomos kaip Ispanijos Nyderlandai. Apygarda galutinai panaikinta, kuomet Ispanijos Nyderlandai 1790 m. buvo aneksuoti Prancūzijos.